Užsnigti keliai ir takeliai tapo vienu pagrindinių atokiau gyvenančių sodiečių ir seniūnijų rūpesčių. Savivaldybių darbuotojai iš sniego gniaužtų pirmiausia gelbėja tuos gyventojus, kuriems reikia skubios pagalbos. Kai kuriuose kraštuose sniego įkalintus vienkiemius ir kaimus be atlygio vaduoti padeda ūkininkai.
Seniūnijų galimybės ribotos
„Šiemet daugiau sniego, daugiau ir problemų. Prieš šventes pasistengėme nuvalyti kelius, tačiau vėl užpustė. Sugrįžta tikros lietuviškos žiemos, tad darbo turėsime“, – teigė Rokiškio rajono Kriaunų seniūnijos seniūnas Arvydas Rudinskas.
Kriaunų seniūnija keliams valyti pasitelkia Lašų žemės ūkio bendrovę. Seniūnijos traktoriumi nuvalomos tik didesnės visuomeninės paskirties aikštelės, gyvenvietės keliai.
„Mažesnes pusnis įveikia seniūnijos traktorius, prie kurio pritaisytas skydas sniegui valyti. Jei stipriau užpusto, prašome ūkininkų pagalbos. Tačiau jų paslaugoms pirkti daug lėšų neturime. Privalome verstis, kaip išgalime“, – apgailestavo Biržų rajono Parovėjos seniūnė Gailutė Tamulėnienė.
Su Latvija besiribojanti Parovėjos seniūnija rajone yra viena iš rečiau apgyvendintų. Čia plyti Biržų giria, yra daug vienkiemių. Jiems iš sniego gniaužtų vaduotis tenka daugiau išlaidų.
„Neramu – visokių bėdų pasitaiko. Pirmiausia esame pasiruošę padėti tiems, kam reikia skubios pagalbos. Gyventojai skambina, patys pasiklausinėjame, ar kas nors nepaliktas bėdoje. Gerai, kad žmonės supranta ir nereikalauja tučtuojau nuvalyti kelių. Pamažu tvarkomės“, – sakė seniūnė.
Ūkininkai kelius valo be atlygio
Pasak Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Rekertos, užpustytų kelių priežiūra – didelis smūgis rajono biudžetui. „Keliai neliks nevalyti – lėšų skirsime tiek, kiek reikės. Tačiau daugiau jų išleidus keliams prižiūrėti, mažiau liks kitiems poreikiams“, – tvirtino G.Rekerta.
Sningant ir pustant pirmiausia valomi tie keliai, kuriais moksleiviai pasiekia mokyklas. Anot administracijos direktoriaus, dauguma rajono seniūnijų turi sniegui valyti pritaikytus traktorius. Tačiau neapsieinama be ūkininkų, bendrovių pagalbos.
Rokiškio rajono ūkininkas Stasys Jasiūnas jau ne vienus metus valo užsnigtus ir užpustytus Duokiškio gyvenvietės ir aplinkinius kelius. „Tai daro ir kiti Duokiškio ūkininkai. Ką bedarysi – ir patiems išvažiuoti, ir gyventojams pagelbėti reikia. Negi atsisakysi, jei prašo seniūnija, žmonės. Jie neturi reikiamos technikos, tad tenka padėti“, – aiškino ūkininkas.
S.Jasiūnas prisipažino, kad ūkininkai žiemą keliuose darbuojasi be atlygio. Tiesa, šiemet seniūnija žadėjo įpilti degalų. Duokiškio ūkininkas nuogąstavo, kad jei sniego bus dar daugiau, kelių valymas taps sunkesnis ir sudėtingesnis.
„Žiema dar neįpusėjo, o sniego daugybė, keliai vis siaurėja. Jei teks skersai stumdyti sniegą, darbo bus visai dienai. Kaip versimės, nežinia“, – sakė S.Jasiūnas.
Lėšos gerokai sumenko
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys tvirtino, kad savivaldybės prižiūrimus vietinius kelius valo viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė „Panevėžio melioracija“, taip pat seniūnijoms talkina ūkininkai. Už kelių valymą jiems apmokama pagal nustatytus įkainius.
„Akivaizdu, kad darbo bus nemažai. Tačiau dar sunku pasakyti, kiek lėšų prireiks. Kad ir kaip būtų, jų privalėsime rasti keliams valyti. Pasitaiko besipiktinančiųjų, tačiau kol kas susitvarkome. Tenka pripažinti, kad kai kada gyventojai išsako priekaištus be pagrindo“, – teigė V.Žiurlys.
Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, Druskininkų mero Ričardo Malinausko, per pastaruosius sunkmečio metus savivaldybių gaunamos lėšos vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai sumenko apie 40 proc. Štai Druskininkų savivaldybė anksčiau šioms reikmėms gaudavo per 4 mln. litų, o dabar neliko ir 3 milijonų.
„Kai buvo lengvesnės žiemos, mažiau reikėjo išlaidų keliams valyti, kelių priežiūros technikos. Šiemet lėšos gali greitai ištirpti. Jei taip atsitiks, teks kreiptis į Lietuvos kelių direkciją dėl papildomo finansavimo“, – pastebėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas.
R.Malinauskas apgailestavo, kad savivaldybių prižiūrimų kelių būklė kasmet blogėja. Anot Druskininkų mero, kelių priežiūrai skiriamų lėšų pakanka tik jiems lopyti bei valyti.
Dar ne pabaiga
Gausus sniegas ir pūgos – išbandymas ir regioninėms kelių priežiūros įmonėms, kurios rūpinasi magistraliniais, krašto ir rajoniniais keliais.
Žiema įsismarkauja, o kelininkų pajėgos susilpnėjusios. Pasak „Panevėžio regiono kelių“ direktoriaus Rolando Žagaro, krizė nustekeno kelininkus: sumenko biudžetas, sumažėjo darbuotojų. Tačiau direktorius pabrėžė, kad dėl sunkmečiu sumažėjusio finansavimo kelių priežiūra žiemą nenukentėjo. Daugiau buvo taupoma vasaros darbams.
Šiemet daugiau lėšų skirta „Via Baltica“ magistralės priežiūrai. Ji vėl bus valoma visą parą. Pastaraisiais metais magistralinius kelius buvo nuspręsta tvarkyti nuo 4 val. ryto iki dešimtos vakaro.
„Ir žmonėms, ir mašinoms tenka didelis krūvis. Gruodį nebuvo ramių dienų kelių valymo technikai paremontuoti.
Panevėžyje sniego danga siekia 35 cm, o Pasvalyje, Rokiškyje, Biržuose – apie pusę metro. Tokia snieginga žiema buvo tik maždaug prieš penkiolika metų“, – teigė „Panevėžio regiono kelių“ vadovas.
Sinoptikai numato, kad ir sausis bus gausus sniego. Anot Biržų meteorologijos stoties viršininko Broniaus Medinio, remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, sausį didelių šalčių nenumatoma, tačiau kritulių nestigs. Daugiau sniego turėtų iškristi antroje sausio pusėje.
