„Pirmas dalykas, ko mums reikia, tai optimaliai valdomo kelių tinklo. Lenkijoje valstybė atsako už 18 tūkst. kilometrų valstybinių kelių tinklą, kai Lietuvoje valstybė atsako už 21 tūkst. kilometrų.
Palyginus dviejų šalių dydžius iš karto kyla klausimas, kad yra kažkas ne taip“, – Seime vykstančios konferencijos apie kelių finansavimo galimybes metu teigė M. Skuodis.
„Iš Susisiekimo ministerijos mes pozityviai vertiname prezidento iniciatyvą, kad dalį valstybinių kelių, kurie ypač eina per gyvenvietes ir pan., reikėtų perduoti savivaldai. Dėl sąlygų, terminų perdavimo ir pan. yra diskusinis klausimas, bet kryptis ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti šita“, – kalbėjo jis.
Ministras aiškino, kad valstybiniams keliams, atėmus savivaldai ir kelių priežiūrai skiriamas lėšas, Lietuvoje lieka apie 600 mln. eurų, kai Lenkijoje suma siekia 3,4 mlrd. eurų, tad ilgalaikėje perspektyvoje reikia didesnio finansavimo sektoriui.
„Su Seimo pagalba ir Vyriausybėje pavyko pasiekti, kad šiais metais bendras kelių finansavimas tiek, kiek turime biudžete sudėjus visus šaltinius, yra arti 900 mln. eurų. (...) Bet jeigu iš to atimame savivaldai, kelių priežiūrai skiriamas lėšas, tai valstybiniams keliams turime tik apie 600 mln. eurų, kai Lenkijoje ši suma yra apie 3,4 mlrd. eurų, turint panašų kelių tinklą“, – sakė politikas.
„Ilgalaikėje perspektyvoje mums reikės didesnio bazinio valstybės finansavimo, bet šalia to ir visų kitų priemonių. (...) Viena iš krypčių tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų pastovias pajamas ir tam yra skirtingi šaltiniai, vienas kelių naudotojo mokestis, antras dalykas mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms, yra mokesčiai už eismo ribojimą ir pan.“, – pažymėjo jis pridūręs, kad tai turėtų tiesiogiai keliauti į LAKD biudžetą bei galėtų reikšti fondo užuomazgas.
M. Skuodis taip pat akcentavo, kad svarbu yra leisti LAKD skolintis, klausimas yra ir dėl privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės.
„Svarbus dalykas, kad LAKD galėtų skolintis ir čia mums reikia didelės Finansų ministerijos pagalbos, kokias finansų inžinerijos priemones galėtume pritaikyti, jog LAKD skolinimasis nebūtų traktuojamas kaip valstybės skola su visais ribojimais. Manau, kad sprendimus galima rasti“, – tikino ministras.
„Yra ir kitų būdų, klausimas dėl kelių apmokestinimo. (...) Yra klausimas dėl privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės bei, manau, kad parengiamuosius darbus tikrai padarysime“, – aiškino jis.
Galiausiai jis teigė norįs, kad „Invega“ rūpintųsi ne tik verslo, bet ir infrastruktūros finansavimu.
„Mes turime „Invegą“ , kuriai suteiktas nacionalinio plėtros banko statusas. Labai norėčiau, kad ši institucija rūpintųsi ne tik verslo finansavimo, bet, kad ir ateitų iki infrastruktūros finansavimo ir tą tikrai gali inovatyviomis priemonėmis padaryti“, – sakė M. Skuodis.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų.
Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius anksčiau yra sakęs, kad G. Nausėda ketina inicijuoti pokyčius kelių sektoriuje ir pasiūlyti laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius perduoti savivaldybėms. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui.
J. Niewierowiczius teigė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti LAKD laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.
Prezidento patarėjas teigė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti LAKD laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.
