„Tai yra įprasta šios kampanijos praktika vykdyti viešąjį spaudimą, tas pats daroma Berlyne, Londono, Briuselio oro uostuose, visoje Europoje. Tai nėra kažkas neįprasta. Tikiuosi, kad tai bus ir galimybė kitoms avialinijoms padidinti krypčių skaičių, o kalbant apie nacionalinę aviaciją, manau, kad mūsų ir oro uostų tikslas yra nebūti pernelyg priklausomiems nuo kažkurių vienų avialinijų“, – antradienį žurnalistams teigė M. Skuodis.
„Labai džiaugiuosi, kad skrydžių turime ir maksimaliai turime. Kai yra paklausa, keleiviai naudojasi, visos avialinijos norės pasiūlą pasiūlyti. Kol kas tai traktuoju kaip viešą spaudimą, ką Lietuvoje esame turėję ir anksčiau, ir 2018 m. Tai verslo praktika“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad sausio 27 d. Europos oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad reaguodama į Vilniaus oro uosto sprendimą nuo šių metų sausio 1 d. 28 proc. padidinti mokesčius Vilniuje 30 proc. apkarpo 2023 m. vasaros skrydžių tvarkaraštį – naikina dvi kryptis ir mažina skrydžių kiekį dar 11-oje maršrutų.
Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas tvirtina, kad įmonė taip siekia daryti viešą spaudimą ir tai yra jai būdinga agresyvi derybų taktika. Jis mano, kad tokie „Ryanair“ žingsniai yra lemti ne kainodaros, o noro gauti geriausias sąlygas, retinant skrydžius tomis kryptimis, kuriose jie ir taip yra nepopuliarūs.
Sutiktų svarstyti apie nacionalinį Lietuvos oro vežėją su viena sąlyga
Susisiekimo ministras M. Skuodis tikina svarstysiantis galimybę apie nacionalinį oro vežėją Lietuvoje tik su viena esmine sąlyga – jeigu verslas įdėtų bent 50 proc. savo indėlio į tokį projektą.
„Aš sutikčiau, su viena esmine sąlyga – jeigu mūsų verslas įdėtų bent 50–51 proc. savo indėlio. Tai būtų įrodymas, kad tai gali būti gyvybingas modelis, kuris veiktų ir nebankrutuotų“, – antradienį žurnalistams teigė M. Skuodis.
Ministras paminėjo ir pastarųjų dienų naujieną, kuomet viena iš Jungtinės Karalystės avialinijų, nepaisant to, kad buvo išgelbėta, bankrutavo. Jis pažymėjo, kad verslas turi būti pasiruošęs „įdėti savo lėšas“ į tokio pobūdžio projektus, o ne tik naudoti mokesčių mokėtojų lėšas.
„Deja, kalbant apie nacionalines avialinijas ir paskutiniųjų dienų naujieną, viena iš britų avialinijų, nepaisant to, kad buvo išgelbėta, bankrutavo. Jeigu verslas pasiruošęs įdėti savo lėšas, o ne tik naudoti visų mūsų mokesčių mokėtojų lėšas, galima tokį variantą svarstyti. Jeigu verslo indėlio nėra, nesu tikras, kad kalbant apie komercinį segmentą, valstybė yra geriausia verslo vystytoja šioje srityje“, – aiškino politikas.
„Kalbant iš keleivių pusės, jiems svarbiausias ne nacionalinės avialinijos, o, kad būtų skrydžių krypčių. Jas būtų galima užtikrinti įvairiais būdais. Natūralu, tam vis tiek reikia finansinio indėlio“, – pridūrė jis.
