„Mūsų kaimynai lenkai, tikėtina, pabaigs 2023 metais, o tada pas mus vyks didžiausi darbai. (...) 2024 metais turėsime gražų ruožą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, atitinkantį saugumo reikalavimus, 130 kilometrų greitį“, – pristatyme Marijampolėje penktadienį sakė ministras.
Anot jo, projekto vertė siekia apie 300 mln. eurų, o finansavimas skiriamas iš Kelių priežiūros ir plėtros biudžeto bei Europos Sąjungos paramos.
„Tikiuosi, pavyks kalbant ir su Krašto apsaugos ministerija, kadangi tai kelias, svarbus ir kariniam mobilumui, o ES lygiu yra numatytas karinio mobilumo projektams, tikiuosi, dalį finansavimo galėsime padengti iš papildomų ES lėšų“, – sakė M. Skuodis.
Visas ruožas yra išskaidytas į keturias dalis. 2022 metų trečiąjį ketvirtį planuojama pradėti darbus dviejuose ruožuose, o 2023 metų pirmąjį pusmetį – kituose.
Pasak M. Skuodžio, šiuo metu vyksta projektavimas, jį tikimasi baigti kitų metų pradžioje. Rangos darbus planuojama pradėti kitų metų antrąjį pusmetį.
Anot ministro, keliu per parą pravažiuoja apie 21 tūkst. automobilių, daugiau nei pusė jų – krovininiai. Kadangi kelias siauras, neatsargiai lenkiant įvyksta nemažai avarijų.
Dėl žemės paėmimo – teisminiai ginčai
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius teigė, jog 40 kilometrų „Via Baltica“ ruože nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos yra 3 tūkst. hektarų žemės, reikalingos projektui įgyvendinti, tačiau su kai kuriais jų savininkais vyksta ginčai teismuose.
„Turėjome 21 teisminį ginčą su žemės savininkais, kurie nebuvo patenkinti siūlomu atlyginimu už paimamą žemę. Šiai dienai turime aštuonias tokias bylas ir tikimės, kad rugsėjo pabaigoje visus teisminius ginčus užbaigsime“, – renginyje sakė R. Lipkevičius.
„Tada bus galima pradėti forminti žemę valstybės vardu ir toliau tęsiant projektavimą, jį užbaigiant 2022 metų pradžioje, startuoti su statybą leidžiančių dokumentų išėmimu, konkursais ir darbais antrame pusmetyje“, – kalbėjo jis.
Marijampolės rajone yra apie 1,3 tūkst. ha reikalingos žemės, o Kalvarijos – 1,7 tūkst. ha.
Pasak Kelių direkcijos vadovo, baigus kelio rekonstrukciją tranzitinis transportas būtų atskirtas nuo vietinio, panaikintos visos vieno lygio sankryžos.
„Tikimės, kad kitais metais startavę su rangos sutartimi turėsime gan didelį progresą, o 2024 metų pabaigoje turėsime užbaigtą keturių juostų kelią“, – sakė R. Lipkevičius.
Visas kelio ruožas yra išskaidytas į keturias dalis. 2022 metų trečiąjį ketvirtį planuojama pradėti darbus dviejuose ruožuose, o 2023 metų pirmąjį pusmetį – kituose.
Anot ministro M. Skuodžio, keliu per parą pravažiuoja apie 21 tūkst. automobilių, daugiau nei pusė jų – krovininiai. Kadangi kelias siauras, neatsargiai lenkiant įvyksta nemažai avarijų.
„Via Baltica“ keturių juostų kelias sujungs Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Juo iš Vakarų Europos per Lenkiją į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis važiuoja daug krovininio transporto.
Bendras „Via Baltica“ ilgis Lietuvoje yra 274 kilometrai, projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.