Tiesa, šios naujos kartos transporto priemonės nėra panašios į lietuvių kilmės režisieriaus Roberto Zemeckio filme „Atgal į ateitį“ pademonstruotą automobilį „DeLorean“. Tačiau vis dar populiariai vadinamos skraidančiais automobiliais, nors labiau primena bepiločius orlaivius (dronus), sraigtasparnius ar nedidelius privačius lėktuvus.
Joris Gintilas, Civilinės aviacijos administracijos direktorius, DELFI teigia, kad teko bendrauti su tokias transporto priemones kuriančiomis bendrovėmis dėl galimybių plėtoti ir išbandyti savo kūrinius saugioje aplinkoje Lietuvoje. Konkrečių kompanijų jis negalėjo įvardyti dėl konfidencialumo susitarimų. Susisiekimo ministerija taip pat sako besidominti šia sritimi ir technologijų pritaikymo šalyje potencialu.
„Lietuvoje buvo svarstyta galimybė atidaryti aeromobilių bandymų poligoną. Susidomėjimą išreiškė keletas Europos gamintojų, kurie domėjosi Kyviškių ir Ignalinos aerodromų galimybėmis būti tokiais poligonais“, – kalba Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Mantas Kerdokas.
Drono ir lėktuvo hibridas
Šiuo metu matomi bent trys skirtingi keliai, kaip miesto skraidančios transporto priemonės galėtų būti išplėtotos. Lengviausiai įgyvendinamas planas yra plėtoti nedideles 1–2 žmones talpinančias skraidykles, kurios galėtų judėti ir vertikaliai, ir horizontaliai. Taigi, joms nereikėtų pakilimo – nusileidimo tako ar kitos erdvės įsibėgėjimui. Siekiama, kad šios transporto priemonės galėtų pasiekti 300 km/val. greitį ir varomos elektros energija vienu įkrovimu nuskristų 300 km.
„Faktiškai tokios transporto priemonės konkuruos ne su ilgais atstumais skraidančiais klasikiniais laineriais, o su antžeminio transporto priemonėmis. Oro susisiekimo paslaugos jau dabar susiduria su visuomenės poreikiu jas lokalizuoti ir individualizuoti: iš kelionės oru mes norėtumėme tokio pat lankstumo ir paprastumo kokį turime keliaudami nuosavu automobiliu“, – DELFI pasakoja J. Gintilas.
Viena iš esminių problemų, kurias išspręstų tokios mažos miesto skraidyklės – automobilių spūstys. Tokią transporto priemonę kuria JAV lėktuvų gamybos gigantė „Boeing“, kuri tikisi judėjimui mieste ir tarp miestų skirto orlaivio prototipą sukurti per artimiausius metus. Dennis Muilenburgas, kompanijos vadovas, „Bloomberg“ pareiškė, kad miesto skraidyklės rinkoje turėtų pasirodyti per artimiausius penkerius metus.
„Manau, tai įvyks greičiau nei galėtume pagalvoti. Rinkoje jau yra tokių orlaivių prototipų, taigi, technologijos jų gamybai tikrai yra“, – sako „Boeing“ vadovas.
Tokią viziją brėžia ne tik ši JAV gigantė, bet ir jos konkurentė Europoje „Airbus“ su savo projektu „Vahana“. Kompanija dar metų pradžioje skelbė sėkmingai įgyvendinusi pirmąjį pilną bandomąjį skrydį.
Potencialiai milžinišką rinką mėgina atverti ne tik orlaivių gamybos senbuviai. Pavežėjimo paslaugų kompanija „Uber“ tikisi ištobulinti savo miesto orlaivio prototipą ir pradėti bandomuosius skrydžius Los Andžele 2020 metais. Nuo 2023 metų tikimasi pasiūlyti komercinę oro taksi paslaugą. Šį projektą kompanija plėtoja nuo 2016 metų. Miesto skraidyklės kūrimo varžybose dalyvauja ir startuolis „Kitty Hawk“, kurio komandoje yra vienas iš kompanijos „Google“ įkūrėjų Larry’is Page’as, bei pradedančioji Vokietijos bendrovė „Lilium“ su Kinijos informacinių technologijų milžinės „Tencent“ finansiniu užnugariu.
Modulinė sistema
Pasak J. Gintilo, taip pat verta atkreipti dėmesį į sudėtingesnę ateities transporto viziją, kurią pasiūlė automobilių gamintoja „Audi“, lėktuvų kompanija „Airbus“ ir transporto technologijų bendrovė „Italdesign“. Jos plėtojamas ateities miesto transporto sprendimas susideda iš trijų dalių: kapsulės su vietomis keleiviams, prikabinamos skraidymo technikos ir platformos, leidžiančios važiuoti keliu.
„Tai yra labai progresyvi ateities vizija, bet tokiai modulinei sistemai labai svarbus kaštų klausimas. Antžeminė platforma turi būti nugabenta ten, kur nutūps transporto priemonė, arba turi būti sukurta antžeminių platformų dalijimosi paslauga. Antru atveju reikalingas tokių transporto priemonių tinklas“, – pasakoja J. Gintilas.
„Pop.Up Next“ pavadinto technologinio sprendimo atnaujinta versija buvo pristatyta Ženevos automobilių parodoje. Kartu projektą plėtojančios bendrovės kol kas neskelbia savo prognozių, kada tikisi jį išplėtoti iki komercinio produkto.
Du viename
Tuo metu Slovakijos „Aeromobil“ bei Kinijos automobilių gamintojai „Geely“ priklausanti bendrovė „Terrafugia“ vis dar neatmeta idėjos, kad viena transporto priemonė galėtų dalyvauti ir automobilių, ir orlaivių eisme.
„Geely“ rugsėjo pabaigoje netgi paskelbė, kad nuo kitų metų rinkai pristatys serijinius skraidančius automobilius. Šią dvivietę transporto priemonę iš važiavimo į skridimo režimą bus galima perjungti per vieną minutę. „Terrafugia“ naudojimo galimybes apribos tai, kad jai būtinas pakilimo ir nusileidimo takas.
„Aeromobil“ savo 4 versijos automobilį, kuriam taip pat reikės pakilimo – nusileidimo tako, tikisi pristatyti 2020 m. Dar po penkerių metų planuojama išplėtoti ir vertikalaus pakilimo galimybę turintį automobilį, kuris galėtų dalyvauti ir antžeminiame, ir oro eisme.
Svarbu paminėti, kad tokios transporto priemonės turėtų susidurti su gerokai daugiau iššūkių. Pagal dabartinę teisinę bazę jų registravimui būtina atitikti ir orlaiviams, ir automobiliams keliamus reikalavimus. Mantas Kerdokas sako, kad tokia koncepcija „reikalauja ne tik techninių sprendimų – saugos priemonių, keliamo triukšmo, hibridinės jėgainės riboto veikimo, didelės savikainos ir kitų, – bet ir politinės valios bei atitinkamo teisinio reglamentavimo.“
Tokios transporto priemonės yra sulaukusios rimtų abejonių ir iš tarptautinių saugumo ekspertų.
Teisiniai reikalavimai
Visos šios transporto priemonės, kaip planuojama, būtų autonominės. Tačiau dėl saugumo reikalavimų viduje vis tiek turėtų būti jas galinti valdyti žmogus.
„Autonomine kelione aviacijoje, skirtingai nei keliuose, jau seniai nieko nenustebinsi – visi šiuolaikiniai orlaiviai turi autopiloto sistemas, didelė dalis keleivinių orlaivių gali autonomiškai kilti ir tūpti be jokio piloto įsikišimo, tereikia tik atitinkamą įrangą turinčio aerodromo“, – DELFI pasakoja M. Kerdokas.
Jorio Gintilo teigimu, tokioms skraidyklėms būtų taikoma įprasta orlaiviams skirta teisinė bazė. Vis dėlto, kalbamasi ir dėl to, kaip labiau pritaikyti reguliavimą tokioms transporto priemonėms.
Sprendimus dėl to turės priimti Europos aviacijos saugos agentūra, kuri yra atsakinga už bendros aviacijos saugos politikos formavimą ir priežiūrą Europos Sąjungoje. Pasak M. Kerdoko, ši institucija kartu su miesto orlaivius plėtojančiomis kompanijomis rengia galimas reguliavimo gaires. Vis dėlto, Europa šioje srityje itin atsargi, JAV atsargus požiūris taip pat pastebimas.
„Norint tokiose transporto priemonėse gabenti ne krovinius, o žmones, saugumo reikalavimai yra gerokai aukštesni“, – „Uber“ surengtoje konfrencijoje kalbėjo JAV Federalinės aviacijos administracijos atstovas Danas Elwellas, kurį cituoja „Quartz“.
Tuo metu spartesnio judėjimo į priekį tikimasi Azijoje, kur reguliavimas lankstesnis.
Lietuvos pasirengimas
J. Gintilo nuomone, jeigu norima Lietuvoje sukurti palankę terpę ateities miesto oro transportui, reikia labai gerai įsiklausyti į gamintojų poreikius.
„Lietuvoje yra pakankamai mažas intensyvumas, gerai išplėtota kelių infrastruktūra, yra keli laisvesni aerodromai kaip Kyviškių ir Ignalinos. Gamintojai domėjosi ir Ignalina buvo svarstoma kaip bandomoji oro taksi zona, tačiau jie renkasi iš kelių ES valstybių ir pasirinkimo kriterijų daug. Ignalina užkliuvo, kad ten trūksta patogių viešbučių, Kyviškės užstrigo dėl aplinkinės infrastruktūros.
Taip pat jiems svarbios mokslo įstaigos, su kuriomis būtų galima bendradarbiauti, galimybės susirasti kvalifikuotų darbuotojų, palanki mokestinė aplinka. Galiausiai, žiūrima, ar yra bendras politinis palaikymas, kaip dažnai pas mus būna, jis yra žodinis, bet kartais pasigendame konkretesnių veiksmų“, – aiškina civilinės aviacijos administracijos direktorius.
„Norint atlikti proveržį šioje srityje svarbus visų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimas ir kryptingas darbas“, – prideda ministerijos atstovas.
Kita vertus, pasigirsta ir raginimų neskubėti šokti į skraidančių automobilių kūrėjų žadamą transporto revoliuciją. Geoffas Speddingas, Pietų Kalifornijos universiteto mechanikos inžinerijos profesorius, mano, kad tokias transporto priemones paleisti į rinką dar anksti. Pasak jo, gamintojai turi patobulinti saugumo sprendimus, reikalingi teisinės aplinkos pakeitimai, rašo „Quartz“. Be to, pasak jo, visuomenė nėra pakankamai susipažinusi su tokiomis transporto priemonėmis, kad jas greitai ir lengvai priimtų.
