Vis tik T. Tomilinas pažymi, kad tai yra tik diskusijos pradžia, o didžioji problema tai, jog sektoriuje nėra ilgalaikės vizijos. Jo teigimu, po 2024 m. Seimo rinkimų yra reikalingas susitarimas tarp partijų dėl maršrutų subsidijavimo.
„Yra problema ir nėra ilgalaikės vizijos. Jeigu sureaguos Konkurencijos taryba, valdantieji, galbūt pavyks ir šitą priimti, bet tai labiau matau kaip diskusijos pradžią, nes kalbėti reikia iš esmės apie šią temą“, – Eltai kalbėjo T. Tomilinas.
„Manau, kad po rinkimų turime turėti susitarimą tarp partijų, galbūt būsimos daugumos, kad reikia stipriau subsidijuoti tuos maršrutus, kurių neapsimoka turėti ir rinka ten nesuveikia. Kai tolsta žmonėms paslaugos, susisiekimas turi gerėti, dažnėti reisų skaičiai, net jeigu tai neapsimoka“, – sakė jis.
T. Tomilinas aiškino, kad jo registruota pataisa gali išspręsti tik dalį problemos, tačiau politikas nori paskatinti diskusiją apie viešojo transporto situaciją.
„Puikiai suprantu, kad tai ne burtų lazdelė ir visko neišspręs. Radau silpniausią šio įstatymo grandį ir noriu paskatinti diskusiją apie viešojo transporto situaciją. Tarpmiestinis transportas nepatenka į antraščių kategoriją, niekas apie tai nekalba normaliai nei Seime, nei Vyriausybėje normaliai ir sistemiškai“, – tikino parlamentaras.
„Kelių kodekso priėmimas pernai praėjo pakankamai tyliai ir dabar matome rezultatas, kurie yra šokiruojančiai blogi. Mums reikia skubiai tai taisyti ir pradėti diskusiją iš naujo. Nemanau, kad tuo reikia apsiriboti“, – teigė jis.
Vis tik Seimo narys teigia nemanąs, kad ir jo bei kolegos iš Laisvės partijos frakcijos siūlomas pataisas bus lengva priimti.
„Tai yra diskusijos pradžia, noriu bendrauti su visais, tačiau nemanau, kad šį dalyką bus lengva priimti, nes per daug buvo priimta nuostata praeitais metais. Tai kokybiškos diskusijos pradžia ir tikiuosi, kad mano ir Kasparo iniciatyva paskatins poziciją ir opoziciją aiškiai deklaruoti, ką jie galvoja apie ilgalaikį susisiekimo tarp miestų vystymą“, – sakė T. Tomilinas.
„Dabar nenormalu, kad važiuodami į Klaipėdą mokame daugiau, negu važiuodami į užsienį. Tai nenormalu, nenormalu, kad mažėja reisų ir maršrutų, nors žmonių tokiais dramatiškais skaičiais nemažėja“, – akcentavo jis.
Keleivių vežimo autobusais reforma situacijos nepagerino, bet problema gilesnė
T. Tomilinas aiškino, kad jau pusę metų vykdoma keleivių vežimo autobusais reforma, kelianti tam tikrų asociacijų ir savivaldybių atstovų nepasitenkinimą, situacijos sektoriuje nepagerino, tačiau viešojo transporto tema, anot jo, ignoruojama jau dešimtmečius.
„Gal tik pastaruoju metu kažkiek traukinių klausimas išjudėjo, rodikliai gerėja iš blogiausių Europoje, atsirado bent į Rygą maršrutas. Bet kalbant apie tarpmiestinį transportą, jis tiesiog tyliai miršta ir ten problemų daugybė, ir kovido pasekmė, ir ilgalaikės vizijos neturėjimas, ir rinkos blogas veikimas. Norėčiau, kad valstybė vestų nuoširdų dialogą su vežėjais“, – sakė parlamentaras.
„Jeigu paliekama kažkokia aiški rinkos ribojimo priemonė, tada turėtų būti kažkokie socialiniai įsipareigojimai iš vežėjų pusės, normalios derybos. Bet socialinių įsipareigojimų išlaikyti maršrutus matome, kad nėra, nes maršrutai ir reisai yra naikinami. Nesuprantu rinkos ribojimo logikos, nevaidinkime, kad tai privati rinka, nes tokie ribojimai labiau panašūs į stipriai reguliuojamą rinką“, – kalbėjo jis.
Keleivių vežimo asociacija: pokyčiams reikalingas sisteminis požiūris
Tuo metu vertindamas T. Tomilino ir K. Adomaičio inicijuojamus pokyčius, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigė, kad praeitais metais įgyvendinti Kelių transporto kodekso pakeitimai buvo atsakingai išnagrinėti ir rastas kompromisas, o tolimesni pokyčiai turi būti gerai apvarstyti ir įvertintos jų galimos pasekmės.
„Jei ką nors keisti, tai reikalingas sisteminis požiūris. Ir dabar 50 proc. nedubliavimo kriterijus netrukdo ateiti naujiems vežėjams į tolimojo susisiekimo rinką, bet jie neskuba, vertina mažėjančius keleivių srautus, skaičiuoja galimas investicijas. Šiuo metu Lietuvoje nėra besiveržiančių į tarpmiestinius maršrutus vežėjų, ypač į tuos, kuriuose ir dabar keleivių srautai yra maži“, – Eltai sakė G. Nakutis.
„Be to, viešasis transportas yra socialinė paslauga, ji būtina, todėl šioje srityje beatodairiška „laukinių vakarų“ konkurencija labai abejotina – gali atsirasti daugiau vežėjų pelninguose maršrutuose ir tuo pačiu grandinine reakcija daryti įtaką nuostolingų maršrutų, kurie driekias toliau nuo didžiųjų miestų, likimui“, – kalbėjo jis.
Siekiant vežėjų konkurencijos ir geresnių paslaugų keleiviams, T. Tomilinas ir K. Adomaitis siūlo keisti tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo tvarką.
Kelių transporto kodekso pataisas įregistravę parlamentarai siūlo atsisakyti šiuo metu numatyto kriterijaus, kad tolimojo susisiekimo maršruto trasa „negali sutapti su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 proc.“.
Jų nuomone, toks šiuo metu numatytas kriterijus riboja galimybę nustatyti lankstesnius tolimojo susisiekimo maršrutus.
Priėmus siūlomas pataisas, jų nuomone, bus skatinama konkurencija, atsiras galimybė nustatyti platesnį tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, pagerės susisiekimo galimybės keleiviams.
Remiantis oficialiais Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, nuo 2021 iki 2023 metų beveik per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius, buvo panaikinta kone trečdalis maršrutų.
Siūloma, kad Kelių transporto kodekso pataisos įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.
