Su prašymu apsvarstyti tokį pasiūlymą jis kreipėsi į Vyriausybę.
Seimo nario A. Kupčinsko nuomone, Antano Gustaičio nuopelnai Lietuvos aviacijai ir nuopelnai Lietuvos jaunos valstybės augimui – yra nepakankamai įvertinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad diskusijos dėl Kauno oro uosto pavadinimo nevyksta, o 2025–ieji metai bus lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai, kviečiu įvertinti galimybę Kauno oro uostą (KUN) pavadinti Kauno Antano Gustaičio tarptautiniu oro uostu. (...) Toks pavadinimo suteikimas įprasmins Lietuvos aviacijos pradininko nuopelnus ir neturės reikšmingų išlaidų ar finansavimo poreikių.
Kauno oro uosto kodai (IATA – KUN, ICAO – EYKA) taip pat neturės būti keičiami“, – pastebi A. Kupčinskas.
1925 m. liepos 14 d. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, lėktuvų „ANBO“ projektų autorius Antanas Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą „ANBO-I“. Anot kreipimosi autoriaus, Lietuvos karinė ir civilinė aviacija buvo vienas ryškiausių jaunos valstybės modernėjimo, novatoriškumo, kūrybinio ir inžinerinio potencialo įrodymų, įprasmino laisvės ir tobulybės siekį, puoselėtą Lietuvoje 1918–1940 m.
„Lėktuvai „ANBO“ buvo plačiai naudojami Lietuvos karo aviacijoje, jų manevringumu žavėjosi ir užsieniečiai. Žymiausias nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygis – lėktuvo „ANBO-IV“ eskadrilės skrydis aplink Europą 1934 m., kurio metu buvo aplankyta dvylika Europos valstybių sostinių“, − pažymima Seimo priimtame nutarime.
Inicijuoti kreipimąsi į Vyriausybę dėl Kauno oro uosto pavadinimo A. Kupčinską paskatino ir viešojoje erdvėje nuskambėjęs pasiūlymas pavadinti Vilniaus oro uostą M. K. Čiurlionio vardu.
„Vykstant Vilniaus oro uosto rekonstrukcijai, viešojoje erdvėje plačiai girdimas pasiūlymas pavadinti Vilniaus oro uostą M. K. Čiurlionio vardu. Š.m. vasarą paskelbta rangovų paieška ir Kauno oro uosto rekonstrukcijai.
Po rekonstrukcijos keleivių skaičius turėtų padvigubėti iki maždaug 2 milijonų, taip pat turėtų būti išplėstas šiaurinis peronas – tokiu būdu oro uostas galėtų priimti didesnį orlaivių skaičių, taip pat galėtų pasitarnauti ir karinio mobilumo plėtros reikmėms,“ – sako A. Kupčinskas.
ELTA primena, kad 2025-uosius metus Seimas yra paskelbęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros bei Lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.