Komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, Lietuvoje – kaip ir visoje Europos Sąjungoje – nėra vienodos viešojo elektromobilių įkrovimo sistemos.
„Matome tam tikrą lengvą chaosėlį, nes turime apie 1 tūkst. elektros stočių (viešųjų elektros įkrovimo stotelių – ELTA), tačiau visose (...) yra skirtingos pasijungimo sistemos, atsiskaitymo būdai skirtingi“, – trečiadienį Ekonomikos komiteto posėdyje sakė K. Starkevičius.
Kaip parlamentaras teigė Seimo kanceliarijos vėliau išplatintame pranešime, galėtų būti sudarytos Viešųjų elektros pakrovimo stotelių įrengimo ir paslaugų teikimo taisyklės. Jos esą leistų „daug paprasčiau“ naudotis įkrovimo stotelėmis, teikti kokybiškesnės paslaugas.
Ekonomikos komitetas siūlo apibrėžti bendrus įkrovimo stotelių techninius parametrus, kainos formavimo būdus, sudaryti galimybes visose stotelėse atsiskaityti banko kortele ar telefonu. Dar raginama numatyti galimybes kraunant elektromobilius naudotis savo elektros tiekėjo tiekiama elektra, leisti pirkti energiją ne tik iš stotelės operatoriaus, bet ir iš kitų tiekėjų.
Komiteto teigimu, dabar viešojo įkrovimo stotelėse skiriasi įkrovimo galingumas ir greitis, kartais reikia nuosavos jungties. Be to, dalyje stotelių už krovimą galima atsiskaityti tik specifinėmis programėlėmis, nėra galimybių susimokėti banko kortele, grynaisiais.
Susisiekimo ministerijos vyresnioji patarėja žaliojo kurso klausimais Aistė Gasiūnienė trečiadienį komitete sakė, kad Lietuvoje jau įrengtos 1345 viešojo įkrovimo prieigos, iš kurių 524 yra nemokamos. Jas valdo 46 operatoriai.
Iki 2030 m. jų siekiama įrengti 6 tūkst. Pasak A. Gasiūnienės, viešųjų stotelių įrengimas yra brangus ir sudėtingas, tad pradžioje yra skatinamas, o vėliau plėtrą perims privatus verslas.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaciukevičiūtė tikino, jog elektromobilių įsigijimui subsidijuoti ir viešosios prieigos infrastruktūrai įrengti, iki 2030 m. skirta 174 mln. eurų. Jos teigimu, 90 proc. šių lėšų jau investuota.
„Visos infrastruktūros priemonės didžiąja dalimi jau paleistos. Prasideda dar sudėtingesnis procesas – tiek savivaldybėms, tiek operatoriams ir visoms suinteresuotoms pusėms tinkamai pasiruošti, dalyvauti ir gauti prieigą prie tos paskatos tą infrastruktūrą, kurios mums reikia, įrengti“, – komitete sakė A. Vaciukevičiūtė.
Vis tik Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja Dovilė Sujotaitė komitete teigė, jog plėtra kai kuriose savivaldybėse stringa.
„Procesas dar tik prasideda ir tikrai nėra taip, kad viskas vyksta sklandžiai“, – komiteto posėdyje teigė D. Sujotaitė.
Anot LSA atstovės, savivaldybėms nėra aišku, kaip tinkamai organizuoti stotelių įrengimo procesą, pavyzdžiui, teisingai įvykdyti viešuosius pirkimus. LSA laikosi pozicijos, jog savivalda neturėtų tapti degalinių steigėjomis ir rinkos sąlygomis konkuruoti su privačiu verslu, sakė asociacijos patarėja.
„Yra pavydžių, bet dauguma savivaldybių neskuba. Nors ir turi tuos planus, bet nemato poreikio, mato, kad rinka pati sprendžią šį klausimą, ir tikrai savivaldybės nemato poreikio kištis į konkurencingą rinką“, – kalbėjo D. Sujotaitė.
„Nors yra savivaldybių, kuriuos planus ir tikslus įvykdė ar netrukus įvykdys“, – kalbėjo ji.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, vasario 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 20 112 elektromobilių. Iki 2025 m. siekiama, kad šalyje jų važinėtų 50 tūkst., 2030 m. – 240 tūkst.
