Jeigu verslai, kurie prižiūri mūsų automobilius, prisiims tokią atsakomybę išrašyti ir leidimą ir toliau eksploatuoti automobilį keliuose, tai visiems žmonėms būtų tik į naudą“, – ketvirtadienį konferencijoje „Dėl automobilių techninės apžiūros liberalizavimo” teigė parlamentaras Romualdas Vaitkus.
Seimo Ekonomikos komiteto nario Andriaus Bagdono teigimu, nors techninę apžiūrą reguliuojantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas konkurencijos nevaržo, ši rinka reguliuojama žemesnio lygmens susisiekimo ministro įsakymais, todėl konkurentams į šią sritį patekti praktiškai neįmanoma.
„Saugaus eismo automobilių kelių įstatymas Seime iš esmės yra pakankamai liberalus. Tačiau žemesni teisės aktai yra atėmę iš žmonių galimybę rinktis. Todėl frakcijos vardu prašome naikinti neskaidrią biurokratiją visiems 1,5 mln. žmonių, kurie vairuoja automobilius“, – teigė A. Bagdonas.
Taip pat, anot jo, laisvesnės automobilių techninės apžiūros sąlygos jau egzistuoja kitose Europos valstybėse. Pasak parlamentaro, Suomijos patirtis rodo, kad pašalinus drastišką valstybės kontrolę, vairuotojams būtų kokybiškesnė paslauga, kuri užtikrina retesnius gėdimus eismo metu.
„Suomijoje 2010 m. išardžius monopoliją ne tik žymiai išaugo paslaugų kokybė, bet ir praktiškai nebevyksta kelių eismo įvykių dėl gėdimų. Vairuotojai netgi gali rinktis paslaugos tiekėją pagal kainą. Suomijoje techninę apžiūrą atlieka privačios įmonės, o valstybinės institucijos prižiūri atliekamų darbų kokybę. Didžiojoje Britanijoje taip pat tokia sistema veikia. Mes nieko naujo neišrandame“, – aiškino jis.
Pasak Seimo nario Viktoro Pranckiečio, šia iniciatyva liberalai siekia pasiūlyti šalies vairuotojams kokybiškesnes ir patogesnes paslaugas. Jis taip pat pamini, kad dabartinė techninės apžiūros sistema neatsižvelgia į augančius transporto priemonių kiekius Lietuvoje.
„Jeigu verslai, kurie prižiūri mūsų automobilius, prisiims atsakomybę išrašyti leidimą važiuoti keliais, visiems žmonėms tik palengvėtų“, – sakė jis.
„2000 m. iš viso buvo apie 1 mln. automobilių Lietuvoje, šiuo metu yra net 1,6 mln. lengvųjų transporto priemonių, kur dar sunkvežimiai, apie kuriuos šiandien nekalbame ir ūkio technika“, – pridūrė jis.
Taip pat R. Vaitkus atkreipė dėmesį, kad iniciatyva naikinti automobilių techninės apžiūros monopolį kyla iš programinių liberalų principų, naudotų ir prieš 2020 m. rinkimus – biurokratijos mažinimo, konkurencijos didinimo, kokybiškų paslaugų siekio.
„Tai tas atvejis, kai visuomenė apraizgoma smulkmeniškų, biurokratinių reguliavimų ir taisyklių tinklu. Jeigu valstybė nustos konkuruoti su verslu nelygiomis sąlygomis, apžiūros liberalizavimas padidins konkurenciją privataus verslo aplinkoje“, – sakė jis.
Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad Konkurencijos taryba taip pat įvertinusi, jog tokios paslaugos suteikimas nėra per sudėtingas vykdyti daugiau nei keliems subjektams.
Galiausiai, pasak Lietuvos verslo konfederacijos tarybos nario Manto Andriuškevičiaus, valstybė, nustatydama techninės apžiūros centrų steigimo tvarką, kišasi į jų skaičių, darbuotojų skaičių, kainas.
„Dabar egzistuoja siauras ratelis įmonių, susibūrusių į asociaciją. Viskas padaryta taip, kad naujas žaidėjas neateis ir nepradės teikti paslaugų. Manome, kad situacija seniai keistina ir reikia padaryti taip, kad rinka būtų laisva“, – teigė jis.
Lietuvoje techninę apžiūrą atlieka 10 uždarųjų akcinių bendrovių, kurios veikia 10 regionų. Apžiūros centrų tankį pagal regionus reguliuoja valstybė. Valstybinę techninę apžiūrą atliekančių įmonių skaičių ir jų išdėstymą šalies teritorijoje nustato susisiekimo ministro įsakymas, kuris galioja beveik 20 metų. Nustatyti apžiūros stočių išsidėstymą įgalioja Vyriausybės nutarimas.
