Už tai, kad Seimas iš naujo patvirtintų savo prieš kelias savaites priimtą metro statybos reguliavimo – Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, balsavo 18 Seimo narių, prieš – 68, o susilaikė 28.

Tai reiškia, kad nebegalioja anksčiau Seimo priimtas įstatymas.

Kitu balsavimu Seimas, kaip siūlė Ekonomikos komitetas, palaikė prezidentės siūlymus: už balsavo 111 Seimo narių, susilaikė 4.

Norint veto atmesti, reikėjo, kad už tai balsuotų 71 Seimo narys.

Seimui pritarus prezidentės veto, metro statybų reglamentavimas įsigalios nuo 2020 metų.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas tikino, kad metro statybas reglamentuojančiu įstatymu Seimas „parodė politinį toną ir klausimo reikšmingumą“. Jis prognozavo, kad tik metro gali Vilnių išlaisvinti iš kamščių.

Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą prezidentė vetavo, nes įstatyme metro priskiriamas geležinkelio transporto rūšiai, o tai, šalies vadovės teigimu, prieštarauja ES reguliavimui. Todėl ji pasiūlė nustatyti, kad metropolitenas yra atskiro eismo antžeminė, požeminė ar estakadinė bėginio transporto sistema miestų gyventojams aptarnauti.

Pasak šalies vadovės, įstatyme nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei – tenka atsakomybė dėl galimų metro statybos nuostolių, todėl turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengtų savivaldybė. Šalies vadovė siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams.

Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų.

Metro statybos rėmėjai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)