Kainų pokyčiai
Atėjus rudeniui, degalinių švieslentėse – daugiau kaip 20 centų brangesnės kainos nei buvo vasaros viduryje.
„Jeigu kalbėti apie vasaros pradžią, tai benzinas kainavo apie 1,40-1,45, tuo tarpu dabar jis kainuoja apie 1,56-1,64. Toks yra diapazonas“, – teigė „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Dyzelino kainų šuolis – kur kas didesnis.
„Vasaros pradžioje jis kainavo 1,25 euro ir mes, taip atsimenu, taip optimistiškai buvome nusiteikę, kad niekas nesikeis. Dabar pigiausioje degalinėje dyzelinas kainuoja 1,49 euro, o brangesnėse – 1,58. Tai pabrangimas – išties jis matomas“, – teigė A. Vizickas.
Nors kainų pokyčius dauguma jau pastebi, tačiau laikosi vieningos nuomonės: brangs ar ne – važiuoti reikia.
„Aš labai daug nežiūriu. Reikia ir važiuoju. Kažkiek matau bendras sumas, bet dyzelis gal daugiau, o benzinas – 5 procentai maksimum, tai, manau, čia normalu pagal visą infliaciją“, – teigė degalinėje kalbintas vyras.
Įžvalgomis pasidalijo ir kitas.
„Tiesiog, jeigu ten keli centai pakyla – tai nieko nelemia iš tikrųjų. Reikia važiuoti“, – teigė jis.
Kaltina naftą išgaunančias šalis
Pasak ekonomistų, kalčiausia – Saudo Arabija, kuri šią vasarą dešimtadaliu sumažino naftos gamybą.
„Naftos, kaip išteklio, dabar pas mus yra mažiau, dėl to, kad nafta kaip išteklius yra pasidariusi retesnis ir tapęs brangesnis. Savotiškai, Saudo Arabijos tikslas, mažinant naftos gamybą, buvo šiek tiek stabilizuoti kainas, kad jos nesmuktų toliau“, – aiškino ekonomistas Algirdas Bartkus.
Lietuvai itin blogai ir tai, kad didžioji dalis Mažeikiuose perdirbamos naftos atkeliauja būtent iš Saudo Arabijos.
„Iš Saudo Arabijos sudaro beveik 50 procentų žaliavos. Reiškiasi, likusi eina iš visokių kitokių šalių – Britanija, Amerika ir panašiai, bet apie 50 procentų yra būtent saudietiška nafta ir, žinoma, dėl jų sprendimo, jų pačių gaminys ir labiausiai įtakotas yra“, – teigė A. Bartkus.
Kiti naftos rinkos stebėtojai įžvelgia ir daugiau pavojų, esą mažėjanti naftos gavyba gali žemyn nusitempti jau ir taip buksuojančią pasaulio ekonomiką.
„Matydamos artėjančią recesiją, naftą išgaunančios šalys bando užbėgti įvykiams už akių ir užsitikrinti sau aukštesnę kainą, bet, tuo pačiu, jie spartina pačią recesiją, nes didėjanti energetika – taip pat stumia ekonomiką į sąstingį“, – teigė „Pricer.lt“ vadovas A. Vizickas.
Pasidalijo prognozėmis netolimai ateičiai
Pasak A. Bartkaus, panašios kainos turėtų išsilaikyti visą rugsėjį.
„Saudo Arabija labai toli nieko neprojektuoja, bet bent jau mėnesiui į priekį, taip iki rugsėjo galo, jie ketina laikyti šitą sumažintą gavybą. Tai reiškia, kad tikslas yra toks, kad šiek tiek kilstelti tą kainų lygį. Vėliau, žinoma, jis vėl koreguosis žemyn, bet artimiausiu metu, ko gero, kuras bus brangokas“, – aiškino ekonomistas.
O štai pasak A. Vizicko, kainos turėtų arba būti stabilios, arba net kažkiek mažėti, tačiau dėmesį svarbu atkreipti vien į tai.
„Labai svarbu bus pamatyti, kaip šalys yra pasiruošusios šildymo sezonui ir ar tas kuriamas deficitas, naftą išgaunančių šalių, turės kažkokį poveikį“, – teigė jis.
Yra ir gerų žinių
Dauguma lietuvių važinėja dyzeliniais automobiliais ir, nors dyzelino kainos pastaruoju metu beveik prisivijo benzino kainas, tai – ne vien tik bloga žinia, esą ekonomika rodo ir atsigavimo ženklų.
„Vėlgi, pasižiūrėkime metų pradžią – tai buvo ganėtinai vangoka metų pradžia. Lietuvos ekonomikoje mes fiksavome du ketvirčius iš eilės smukimą, Europos ekonomikose irgi buvo gana daug sąstingio, o dabar mes jau turime augimo ketvirtį. Antras ketvirtis buvo pas mus augimas ir, panašu, kad jis tęsiasi ir toliau“, – teigė ekonomistas A. Bartkus.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
