Pranešime nurodoma, kad konkursus laimėję tiekėjai rengs bei įgyvendins žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus infrastruktūros priežiūros depams netoli Kauno ir Panevėžio bei trims geležinkelio linijos ruožams: Kaunas – Vilnius, Kaunas – Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena ir Kauno geležinkelių mazgui.
Planuojama, kad šiemet vasarą bus patvirtintas infrastruktūros priežiūros depų specialusis planas, o visi trys geležinkelio trasos linijos specialieji planai bus pateikti tvirtinimui iki šių metų pabaigos.
„Itin didelė projektų apimtis – tai viena pagrindinių priežasčių, lėmusių vangų rinkos dalyvavimą pernai metais skelbtuose pirkimuose. Sveikintina tai, kad išanalizavę projektų apimtis rinkos dalyviai atsakingai priėmė sprendimus dėl savo galimybių dalyvauti konkursuose, – sako Dovydas Palaima, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas.
LTG pažymi, kad naujai skelbiami konkursai bus vykdomi keliais etapais. Pirminių pasiūlymų bus laukiama iki rugpjūčio, vėliau su pasiūlymus pateikusiomis bendrovėmis bus vedamos derybos. Galutinių pasiūlymų bus laukiama rugsėjį, o sutartis su konkursų laimėtojais planuojama pasirašyti šiemet spalį.
„Rail Baltica“ valdymo vadovas pabrėžia, kad žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, bus informuojami apie kiekvieną jiems aktualų projekto žingsnį tiek tiesiogiai, tiek pasitelkus visuomenės informavimo priemones.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
