„Rytinių spūsčių metu veikė tam specialiai skirta šviesoforų ciklo programa, tačiau kai kuriose sankryžose, Laisvės prospekte ir kitur, esame parengę specialią ciklų programą, kuri veikia nustatytų laiku nuo 15 minučių iki 1 valandos. Šios programos šiandien nepasileido dėl serverio gedimo. Situacija artimiausiu metu turėtų būti sutvarkyta ir vakarinių spūsčių metu nepasikartos“, - sakė „Susisiekimo paslaugų“ Eismo skyriaus vyriausias inžinierius Tauras Vaitkevičius.
Popiet „Susisiekimo paslaugos“ patikslino informaciją, kad pagrindinė šios dienos rytinių spūsčių sostinėje priežastis buvo Ukmergės gatvėje įvykusi avarija, ir atsiprašo gyventojų dėl patirtų nesklandumų.
Pasak ekspertų, kurie nagrinėjo šios dienos eismo srautus Vilniuje, nors šviesoforų veikla ir buvo trumpam sutrikusi, tačiau tai iš esmės paveikti eismo negalėjo. Nustatyta, kad pagrindine eismo sutrikimo priežastimi buvo avariją Ukmergės gatvėje, kuri sustabdė automobilių judėjimą dvejomis eismo juostomis.
Eismo įvykio metu susidūrė 3 lengvieji automobiliai. Policijoje eismo įvykis registruotas 6 val. 45 min., patruliai į įvykio vietą atvyko 7 val. 22 min.
Per šį laiką automobilių spūstis jau siekė iki Gabijos g. Vairuotojai, važiuojantys į darbą, pastebėjo, kad transporto srautas juda labai lėtai, dauguma nusprendė pasirinkti alternatyvius maršrutus. Dėl to susidarė spūstis Laisvės prospekte, Ozo, Justiniškių, Gelvonų, Geležinio vilko gatvėse. Šios automobilių spūstys išsisklaidė iki 11 val.
Vilniaus savivaldybė skelbia, jog nei šio ryto gedimas, nei įvykis Ukmergės gatvėje yra niekaip nesusijęs su vakarais sostinės gatvėje susiformuojančiomis spūstimis.
Kodėl grūstys vakarais - aiškinamasi
Gyventojai apie spūsčių problemą sostinėje jau kalba nebe pirmą dieną: spėta, kad testuojama, kaip veikia „žalieji koridoriai“, tačiau sostinės savivaldybė tokią informaciją paneigė.
„Vakarinių ir rytinių spūsčių metu jokie sistemų testavimai ar eksperimentai nevykdomi. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad eismas šiuo intensyviu metu vyktų, kiek įmanoma sklandžiau, o eksperimentai ir testavimai tam tik trukdytų. Pačiam rudeniui ruošiamės iš anksto“, - paaiškino „Susisiekimo paslaugų“ Centralizuotos eismo valdymo sistemos vadovas Arūnas Mažūna.
Pasak jo, buvo įdiegtos naujos programos ir atnaujintos esamos, taip sistema buvo parengta darbui su didesniais automobilių srautais.
„Kiekvieną dieną eismo specialistai stebi situaciją mieste tiek važinėdami po sostinę, tiek analizuodami informaciją, kurią pateikia transporto detektoriai. Tačiau tokio termino kaip „žaliųjų koridorių testavimas“ nėra. Sukurtos „žalios bangos“ yra tik kalibruojamos ir neženkliai koreaguojamos kelių sekundžių tikslumu, tam tikroje transporto koridoriaus vietoje priderinant prie esamų transporto srautų“, - dėstė A. Mažūna.
Spalį - intensyviausi srautai
„Susisiekimo paslaugų“ duomeinis, automobilių kiekiai šiuo metu Vilniuje pasiekė patį aukščiausią lygį per šiuos metus.
"Tačiau kartu tai normali situacija, nes grįžo visi gyventojai, suvažiavo studentai, todėl kaip ir 2012 m. spalio antrąją pusę gatvės yra labiausiai apkrautos transporto srautais. Kiekvienas įvykis kelyje turi ypatingai didelių pasekmių transporto srauto judėjimui", - teigė A. Mažūna.
Jis pateikia pavyzdį: Geležinio Vilko gatvėje sustojęs automobilis piko metu per 7 minutes sukelia beveik 2 km ilgio spūstį.
"Susiformavus ledui, iškritus sniegui, automobilių mieste nežymiai sumažėja, tačiau dėl sulėtėjusio vidutinio judėjimo greičio, automobilių spūstis dar labiau padidėja", - apie nuolatines spūstis įspėjo A. Mažūna.
DELFI primena, kad sostinėje transporto pertvarka įvyko šių metų liepos 1 d. Vilniuje pradėjo veikti nauja viešojo transporto sistema: sumažėjo automobiliams skirtų juostų, pakeisti kai kurie autobusų ir troleibusų maršrutai, nebevažinėjo privatūs mikroautobusai, pradėjo kursuoti greitieji autobusai bei popierinius bilietus iš esmės pakeitė elektroninė Vilniečio kortelė.
