„Rail Baltica“ projekto sėkmei teikiame ypatingą dėmesį. Vienas iš projekto prioritetų – sujungti šalių sostines. Vilniaus jungtis, leidžianti išnaudoti sostinės potencialą, neabejotinai pagerins viso projekto ekonominius rodiklius.Siekiame detaliai išanalizuoti visas galimybes, kad mūsų keleiviai ir krovinių vežėjai naudotųsi pažangiausiais infrastruktūros sprendimais už ekonomiškai efektyviausią kainą“, - pranešime cituojamas Karolis Sankovski, Generalinio direktoriaus pavaduotojas - Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius, UAB „Rail Baltica Statyba“ generalinis direktorius.
Galimybių studijoje yra išanalizuoti Vilniaus jungties variantai, kurių pagrindu galėtų būti priimti sprendimai dėl tolimesnių šio ypatingai svarbaus „Rail Baltica“ ruožo vystymo etapų ir veiklų vykdymo.
Rengiant galimybių studiją, buvo įvertintos devynios Vilniaus jungties alternatyvos. Bendras nagrinėtų trasų ilgis siekia daugiau nei 1000 km. Alternatyvos buvo nagrinėjamos įvertinant Europos Sąjungos geležinkelių tinklui numatytus techninius reikalavimus ir specialiai projektui „Rail Baltica“ rengiamas projektavimo gaires. Visų alternatyvų projektinis greitis keleiviniams traukiniams yra paskaičiuotas iki 250 km/val., taigi, kelionė keleiviams iš Vilniaus į Kauną „Rail Baltica“ naująja greitąja vėže galėtų trukti maždaug 38 min.
Vienas iš ypatingai svarbių faktorių įgyvendinant „Rail Baltica“ projekto Vilniaus jungties dalį yra laikas, todėl artimiausiu metu Susisiekimo ministerija yra pasirengusi kreiptis į Vyriausybę, siekiant inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesą.
„Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai - Suomija.
Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 milijardo eurų. Projekto socialinė ekonominė nauda viršys 16 mlrd. Eurų. Investicijų Lietuvoje suma apie 2,474 milijardo eurų, iš kurių 85 proc. tikimasi finansuos ES.
Baigti tiesti europinę geležinkelio vėžę iki Talino planuojama 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais. Šiuo metu europinė vėžė jau yra nutiesta nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. Ja gali važiuoti tiek krovininiai, tiek keleiviniai traukiniai.