Prasidėjo: darbuotojus siunčia priverstinio poilsio

„Dar kiek ankstoka daryti išvadas, tačiau jau galime įvardyti mastą galimų praradimų dėl Rusijos paskelbto embargo. Nuostoliai, dėl grąžintų automobilių nuo Lietuvos – Rusijos sienos nėra dideli, nes patys vežėjai pakankamai operatyviai sureagavo ir automobilių nekrovė. Tad teko grąžinti kelias dešimtis automobilių, kas visos šalies mastu nėra daug. Bet mus neramina anuliuoti užsakymai, kurių yra labai daug“, - „Laisvosios bangos“ radijui kalbėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

„Vežėjai, kurie dirba perveždami šaltus ar atvėsintus produktus, jau pakankamai stipriai pajuto pasekmes. O jų yra nemažai. Mūsų asociacijos automobilių su šaldytuvais yra apie 3000. Tad bent pusę šio skaičiaus tikrai tiesiogiai palies embargas. Persiorientuoti čia galima, bet rinka juk ta pati.

Lietuvos vežėjai aktyviai dirbo aptarnaudami Rusijos ir Europos prekybą, o dabar dalies to nebelieka. Tad reikia surasti kitą nišą. Tai liečia ne tik Lietuvos vežėjus, o ir kitų šalių. Todėl atsiranda konkurencija. Tad taip greitai ir paprastai persiorientuoti bus gana sudėtinga. Todėl mes jau savaitę konsultuojamės su partneriais, terminalų operatoriais, ekspeditoriais, valstybės institucijomis, kur surasti tas naujas galimybes ir nišas mūsų vežėjams“, - dėstė pašnekovas.

„Kalbama apie sutartis su Maroku, Kinija, Mongolija, bet derybiniai procesai čia gali užtrukti ilgiau, nes iš ten irgi keliauja nemažas srautas vaisių ir daržovių į tą pačią Rusiją. Dabar Rusijos importuotojai taip pat ieško sprendimų. Reikia surasti alternatyvius tiekėjus, surasti logistiką. Ar mes ten dalyvausime, priklausys nuo Rusijos politikos.

Manau, kad tik rugsėjo pradžioje matysime ir problemos mąstą, ir galimus sprendimus. Vežėjai sako dar nematantys tikro situacijos vaizdo ir galimų sprendimų. Mes, žinoma, jų ieškome. Dėl darbuotojų sunerimusios ir profsąjungos. Čia jau yra visas problemų kompleksas, kurių vieni vežėjai neišspręs“, - įsitikinęs A. Kondrusevčius.

Darbuotojai eis priverstinių atostogų?

„Tikiuosi, kad visgi Lietuvos vežėjai sugebės subalansuoti savo dalyvavimą įvairiose rinkose, nes darbuotojų šioje srityje skaičiuojama tūkstančiai. Bandysime žiūrėti, kaip išvengti didelių netekčių ir vežėjams, ir darbuotojams ir valstybei. Vakar vyriausybės posėdyje pasirodė, kad valdžia supranta viso to svarbą ir situaciją bando spręsti“, – pasakojo A.Kondrusevičius.

Pasak „Linavos“ prezidento atsirado paslaugų tiekėjų perteklius rinkoje. Dėl to gali paaštrėti konkurencja net kituose segmentuose, nes įmonės, kurios prarado savo klientus, ieškos alternatyvų ir gali eiti į kitas rinkas. Aštrės ir konkurencija su vežėjais iš kitų šalių. Jis patikino negirdėjęs, kad dėl susiklosčiusios situacijos vežėjai atleistų darbuotojus: „Žinau, tik kad kai kurios įmonės, orientuotos į vaisių ir daržovių tiekimą į Rusiją, pasiūlė daliai darbuotojų išeiti atostogų. Tačiau tai kol kas vienetiniai atvejai“.

Prognozuoja praradimus

Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigia, kad šiuo metu pieno perdirbimo rinkoje šalyje matyti nepalanki situacija, nes gana didelis kiekis į Rusiją nukreiptų produktų, neišvežti ir jų nėra kur realizuoti.

„Kaip ir perdirbimo įmonėms nėra kur padėti apie 1400 tonų pieno per dieną. Tai gana grėsminga situacija. Be abejo, šiandien kooperatyvams dar liko sava rinka. Parduodame partneriams, tačiau iš visur sklinda žinios, kad kainos mažės arba net bus apribotas pieno pirkimas“, - „Laisvosios bangos“ radijuje kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas.

„Apie 50 proc. perdirbto pieno yra suvartojama vidaus rinkoje, tad ši dalis liks. Kitose rinkose artimiausiu laiku bus persistumdymas, nes tai liečia visas Europos Sąjungos šalis. Todėl jausime ir aiškų kainų kritimą. Kai kurios rinkos gali net atsisakyti mūsų produkcijos pakeisdamos ją sava. Todėl mes kalbame, kad reikia ieškoti galimybių, kad padidėtų lietuviškų produktų vartojimas šalies viduje. Kalbėjom ir apie PVM mažinimą, tačiau vyriausybė, kaip supratau, kol kas neketina to daryti“, - kalbėjo pašnekovas.

„Diskutuojant su mūsų pieno perdirbėjais, gana ryškiai jaučiasi, kad jiems nerimą kelia ir tos rinkos, į kurias jie šiandien parduoda pieną. Kadangi sutartys yra vos keleto mėnesių ir atėjus akimirkai, kai reikia jas peržiūrėti, pokyčiai gali būti ryškūs.

Labai paprastas dalykas – dirbant žemiau savikainos, ūkis vedamas ant bankroto ribos. Ypač tuose ūkiuose, kurie yra specializuoti ir neturi kitų šakų, tai labai rizikinga. Nes, bendrovių duomenimis, pieno savikaina siekia nuo 85 ct iki 1 lt už litrą, o šiandien siūloma apie 56-60 ct už litrą. Jei tai tęstųsi vieną kitą mėnesį, būtų kitaip, tačiau jei tai užsitęs metus, tai bus liūdnos pasekmės ir gyvulininkystės sektoriuje, nes mažės gyvulių. Tad jų augintojai gali nueiti kita linkme – link grūdų auginimo“, - galimas embargo pasekmes šalies ūkiams vardija A. Stančikas.

Pasak A.Stančiko, šiandien pieno sektorius labai įvairus – ūkiuose yra nuo keleto iki keleto tūkstančių karvių. „Pirmiausiai smūgis keliautų seniau veikiantiems ūkiams ir mišriems. Kiek jų būtų iš tiesų, dar sunku pasakyti. Šiandien šalyje turime apie 320 000 melžiamų karvių. Tendencijos jau kurį laiką buvo mažėjančios – per metus sumažėdavo apie 4-5 proc. galvijų. O šiandieninėje situacijoje šis skaičius gali išaugti iki 20 proc.“, - prognozėmis dalijosi „Laisvosios bangos“ svečias.