aA
Šią vasarą pagal planuojamų skrydžių krypčių skaičių, kurių bus net 23, Vilniaus oro uostas jau viršijo ekspertų numatytus planus 2011 metams. Sudėjus visus tris Lietuvos oro uostus, iš viso lėktuvai skraido 49 kryptimis. To nebuvo net ekonomikos klestėjimo laikais. Tačiau jau po pusmečio Vilnius gali tapti vėl nepasiekiamu Europos užkampiu, nes lėktuvai skraido pustuščiai. Vienintelė išeitis – pritraukti daugiau užsienio turistų. Bėda ta, kad vis dar nežinome, kuo galime būti ypatingesni už kaimynus.
© Scanpix

Skrydžių daugėja, o keleivių mažėja

Kaip Susisiekimo ministerijoje surengtoje diskusijoje teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, šiuo metu iš sostinės yra dvigubai daugiau skrydžių krypčių nei pernai tuo pat metu. Tačiau keleivių srautai taip sparčiai nedidėja. Atvirkščiai, lėktuvų užpildymas per pirmus tris šių metų mėnesius yra beveik 30 proc. mažesnis nei per tą patį laikotarpį pernai.

„Pernai susidūrėme su iššūkiu atkurti oro susisiekimą. Tai padarėme. Apie 70 proc. Vilniaus oro uosto klientų yra verslo atstovai, o Kaunas įsitvirtino kaip pigių skrydžių oro uostas. Skambėjo ir bazinio, nacionalinio vežėjo tema, tačiau tai užima tam tikrą laiką, o skrydžių reikia čia ir dabar. Peržiūrėjome oro uosto mokesčių ir rinkliavų sistemą, Vilniaus oro uosto sąnaudas nuo 145 mln. litų 2008 m.sumažinę iki 80 mln. litų 2009 m. Tačiau nors skrydžių daug, lėktuvai skrenda pustuščiai“, - teigė E. Masiulis.

Kad skrydžiai išliktų, juos, anot ministro, reikia arba dotuoti, o tai labai riboja ES direktyvos, arba rasti aiškius sprendimus, kaip padidinti keleivių srautą tiek iš Lietuvos, tiek, svarbiausia, į Lietuvą. Tam reikia atsisakyti lietuviško kuklumo ir agresyviai konkuruoti su kitomis turistėmis kryptimis.

Po pusmečio Lietuva vėl gali tapti nepasiekiama
Rimvydas Vaštakas
© Nuotr. iš asmeninio albumo

Anot viceministro Rimvydo Vaštako, skrydžių nepelningumą rodo ir tokie skaičiai – lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, krėslų skaičius išaugo 60 proc., per pusmetį atidarytos 8 naujos kryptys, o keleivių sumažėjo 28 proc. Tuo tarpu nuo 2001 m. keleivių skaičius nuosekliai augo po 20-30 proc., 2007-2008 m. jis ypač šoktelėjo.

„Oro uostai dirba nuliniu arba nuostolingu režimu ir tokia tendencija ilgai neišsilaikys. Vilniaus oro uosto sąnaudos šiuo metu jau kardinalios ir gali sukelti profsąjungų protestus. Buvo siekiama mažinti mokesčius, kad ateitų naujų kompanijų, bet reikia užtikrinti ne tik tarifus, bet ir keleivius”, - teigė viceministras.

Anot jo, oro uostų statusą iš valstybinių įmonių pakeitus į akcines bendroves, jų vadovai greičiau galėtų priimti reikalingus sprendimus. Dėl tos pačios priežasties įmonės turėtų būti išimtos iš valstybei svarbių objektų sąrašo. Ateityje galbūt oro uoste teikiamas paslaugas reikėtų deleguoti efektyviausioms pasaulio kompanijoms, kurios turi oro uostų valdymo patirtį, yra užmezgusios geresnius ryšius su oro bendrovėmis, žino, kaip jas privilioti.

R. Vaštako teigimu, priimti sprendimams likę vos keli mėnesiai. Vasara ir ruduo bus kritinis laikotarpis, kai skrydžių skaičius gali sumažėti. Esą „gręždami“ vien oro uostus, išsilaikysime tik pusmetį.

„Reikia ieškoti reklamos būdų. Būdamas Vokietijoje užbėgau į vieną turizmo kompaniją – jie neturėjo nė vieno Lietuvos katalogo. Grįžęs Lietuvoje susiradau gražų kaimo turizmo katalogą, bet, pasirodo, jo paplatinta nėra. Trūksta informacijos apie šalį ir lėktuvuose, kur nori nenori skaitai. Šiandien aukojasi avialinijos, oro uostai. To paties prašome iš verslo“, - sakė pranešėjas, kalbėdamas apie greitų investicijų į šalies reklamą būtinybę.

Tačiau pasitarimo metu buvo išreikšta ir nuomonė, kad dalis krypčių tiesiog dubliuojasi – į tuos pačius miestus per dieną išskrenda bent kelios aviakompanijos, todėl reikėtų pagalvoti apie tai, kaip skrydžius optimizuoti.

Kuo Lietuva geresnė už kaimynus?

Po pusmečio Lietuva vėl gali tapti nepasiekiama
Tadas Vizgirda
© Bendrovės archyvas

Anot „AirBaltic“ atstovybės Lietuvoje vadovo Tado Vizgirdos, šiuo metu užpildomi tik tie reisai, kuriais emigrantai skrenda į Londoną ir Dubliną.

„Reikia suformuoti, kaip mes parduodame Lietuvą. Dešimt metų vis tas pats – kaimo turizmas, kultūra, alus ir krepšinis. Tačiau tai, išskyrus gal krepšinį, turi visos šalys. Ką mes turime, ko neturi jie? Ar mes norime pritraukti pensininkus, kuriems įdomiausias senamiestis, ar visgi šeimas, kurios svetur sudaro didelę dalį turistų? Šiandien vaikai tikrai labai zystų iš neturėjimo ką veikti, kol jų tėvai žiūrėtų Vilniaus senamiestį ir Nidos kopas.

Kalbant apie infrastruktūrą, niekur nemačiau kelio ženklų anglų kalba. Jei mieste užsimanai į tualetą, reikia kavinėje alaus prieš tai išgerti, nes viešų tualetų nėra. Nauji prekybos centrai visiškai sužlugdė miestų senamiesčius. Gal reikėtų pagalvoti apie lengvatas ten kuriantis smulkiajam verslui“, - svarstė pranešėjas.

Lietuviškos pigių skrydžių aviakompanijos „Star 1“ atstovai įsitikinę, kad dėl geografinės padėties ir klimatinių sąlygų mes niekada negalėsime konkuruoti su Ispanija ar Turkija, geriau ir negaišti tam laiko. Mūsų turistai – pagyvenę žmonės, kurie čia ieško kultūros lobynų.

Tačiau ir kultūrinio turizmo srityje Lietuva turi daug konkurentų. Pavyzdžiui, Praha Lietuvą nukonkuruoja mažesnėmis viešbučių kainomis ir sutraukia netgi per daug turistų. Tuo tarpu didžiųjų kelionių organizatorių šiuometiniuose kataloguose Lietuvos nėra, nors po apsilankymo Lietuvoje visi keleiviai susidaro labai teigiamą įspūdį. Bėda ta, kad tam jie turi kažkokiu būtų pas mus atklysti.

Turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė sutinka, kad svarbiausias aspektas, galintis pritraukti į šalį, yra jos žinomumas. Toliau seka šalies įvaizdis bei pasiekiamumas.

„Pernai turistų srautai sumažėjo – vietinis turizmas krito 26 proc., atvykstamasis – 16 proc. Tačiau vis dar turime unikalų, civilizacijos nenuniokotą gamtos prieglobstį, kokybiškas sveikatingumo paslaugas, turtingos istorijos, architektūros objektus, tik dar reikia pasispausti su moderniomis jų pažinimo galimybėmis. Turime akvaparkų aktyviam poilsiui, salių konferenciniam turizmui. Mūsų prioritetinės rinkos – Lenkija, Vokietija, Rusija, Baltarusija, Latvija, Didžioji Britanija. Antras lygis – Estija, Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Nyderlandai“, - teigė pranešėja.

Pernai į Lietuvą atvyko 16 proc. mažiau vokiečių ir 35 proc. mažiau britų nei ankstesniais metais, tačiau panaši padėtis, anot N. Kliokienės, ir kaimyninėse šalyse. Pagyvenę vokiečiai yra pamėgę Lietuvos pajūrį, lenkai ir baltarusiai – Druskininkų sanatorijas.

Tuo tarpu viešbučių savininkai teigia dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio, kuris kitose šalyse buvo mažinamas, jie nepajėgūs konkuruoti su kaimynais. Lietuvos viešbučių užimtumas siekia vos 30 proc., žlugo daugybė bendrų projektų su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis, o Lietuva vis dar nežino, kuo ji ypatinga ir kas galėtų į šalį pritraukti turistus labiausiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Vitras-S“ atsiėmus ieškinį, „Lietuvos geležinkeliai“ galės tęsti konkursą

Estijos geležinkelių paslaugų grupės „ Skinest Rail “ valdomai geležinkelių tiesimo ir...

„Latvijos geležinkelių“ vadovas: pamažu perimame Baltarusijos krovinius iš Lietuvos (11)

Daugėja atvejų, kai Baltarusijos užsienio prekybos krovinių savininkai renkasi ne Klaipėdos, o...

Masiulis: neaišku, kaip Vaitkus spręs uosto tarifų ir geležinkelių reikalus (4)

Susisiekimo ministras sako, kad padėtis dėl Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus yra labai...

Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10 proc. (7)

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė...

Vyriausybė pritarė siūlymui iki 563 mln. eurų didinti šių metų kelių finansavimą (2)

Vyriausybė pritarė siūlymui, kad keliams šiemet gali būti paskirstyta 563 mln. eurų. Vyriausybė...

Top naujienos

Skvernelio ir Grybauskaitės konfliktas atsidūrė prokremlinės žiniasklaidos taikinyje: dalį žodžių prigalvojo, dalį nutylėjo (203)

Į prezidentus kandidatuojančio premjero Sauliaus Skvernelio ir dabartinės šalies vadovės Dalios...

Darbuotoja dėl 300 eurų pakilo į kovą su viena didžiausių Lietuvos įmonių (93)

Kovo 13 dieną AB „ Lietuvos geležinkeliai “ (LG) pralaimėjo darbo ginčo bylą dėl jubiliejaus...

Ekspertė paaiškino, kaip galima investuoti į NT: kada pinigai grįš su kaupu?

Apie tai, kur geriausia investuoti, reikia ilgai sukti galvą, gerai viską apskaičiuoti ir apgalvoti...

Skvernelio raginimo atsistatydinti sulaukęs VSTT vadovas: tokios galimybės nesvarstau (3)

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nustačius, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos...

Ekspertas: Nazarbajevo kelias – vienas iš nedaugelio Putinui likusių variantų (27)

Nursultanas Nazarbajevas , Kazachstano prezidentas nuo 1990 m., sulaukęs 78-erių pareiškė...

Kepenis kalbėdamas apie skiepus pratrūko: vienuolikos metų norime paskiepyti nuo paleistuvystės Veryga nepritaria Kepeniui, bet nesipyks (119)

Kai visoje Europoje ir Lietuvoje – tymų protrūkis , o mūsų šalyje kasdien sužinoma apie...

Kurį naudotą automobilį geriausia pirkti, kad pavažinėjus pavyktų brangiai parduoti (55)

Prieš pirkdami naudotą automobilį žmonės domisi ne tik specifiniais tam tikro modelio ypatumais,...

Lietuvių itin pamėgtas vaisius turi ir šalutinių efektų (56)

Bananas yra vienas iš populiariausių maisto produktų pasaulyje po kavos, cukraus, kakavos ir...

Didelė avarija Karmėlavoje: susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis eismas paleistas (9)

Kauno policija informuoja, kad Kauno rajone, A6 kelyje, dėl avarijos buvo uždarytas eismas Kauno link.