Jungtinės Karalystės bendrovė „Informa Markets“ šią vasarą baigė rengti 262 tūkst. eurų kainavusį planą. Anksčiau tarp strateginių krypčių buvo minimos Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Roma.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas taip pat buvo užsiminęs, kad konsultantai pasiūlė skatinti maždaug 12 krypčių, viena kurių galimai yra Briuselis, į kurį tiesioginis „Brussels Airlines“ skrydis iš Vilniaus nutraukiamas iki vasaros sezono.
„Delfi“ susisiekimo ministerijos prašė susipažinti su visu „Informa Markets“ parengtu planu, tačiau atsakyta, kad studijos turinys yra Lietuvos oro uostams parengtas verslo planas, kuriame yra jautrios komercinės informacijos, todėl studija neskelbiama viešai.
Lėšų neskyrė
Finansų ministerija „Delfi“ nurodė, kad Vyriausybė, įvertinusi geopolitinę situaciją ir prioritetus, pritarė valstybės biudžeto projektui be lėšų skyrimo skrydžių skatinimui.
„Skrydžių skatinimo priemones svarstė Ekonomikos ir inovacijų ir Susisiekimo ministerijos, todėl jos geriausiai atsakytų į jūsų klausimus“, – patarė ministerijos atstovai.
Savo ruožtu M. Skuodis priminė, kad Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą užtikrinti susisiekimą oru su Lietuvos ekonomikos plėtrai svarbiomis tikslinėmis rinkomis.
„Vyriausybės programos įgyvendinimo plane taip pat numatytas darbas parengti ir patvirtinti skrydžių strateginėmis kryptimis vykdymo verslo planą. Taigi turime aiškų siekį plėtoti šalies aviacijos sektorių ir gerinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais.
Susisiekimo ministerijos iniciatyva tarptautinio atviro viešojo pirkimo būdu atrinkta Jungtinės Karalystės bendrovė „Informa Markets“ parengė Lietuvos susisiekimo oru strateginėmis kryptimis ir pasiekiamumo didinimo poreikius geriausiai tenkinančio skrydžių skatinimo modelio verslo planą.
Rengiant šį planą, atlikta išsami analizė, pasiūlyta 14 tikslinių maršrutų ir nustatytas tinkamiausias skrydžių skatinimo modelis – rizikos pasidalijimo partnerystė, kuri galėtų būti įgyvendinta Lietuvos oro uostams sudarant ilgalaikes sutartis su oro linijų bendrovėmis dėl skrydžių vykdymo tiksliniais maršrutais.
Tenka tik apgailestauti, kad parinkus skrydžių skatinimo modelį ir parengus verslo planą, kurį esame pasiruošę pradėti įgyvendinti, finansavimas skrydžių skatinimo programai 2023 metų valstybės biudžeto projekte nenumatytas. Dėl to plano įgyvendinimą gali tekti atidėti vėlesniam laikotarpiui.
Na, o tiesioginių skrydžių Lietuvai svarbiausiomis kryptimis plėtra itin svarbi atvykstamajam turizmui, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui ir apskritai Lietuvos pasiekiamumui oro transportu.
Visgi, atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto projektas dar nepriimtas ir po svarstymo Seimo komitetuose bus grąžintas Vyriausybei, viliamės, kad dar bus galimos valstybės biudžeto kitiems metams korekcijos“, – „Delfi“ sakė jis.
Reikėtų 5,9 mln. eurų
Ministras dar pridūrė, kad Susisiekimo ministerijos kartu su visa aviacijos bendruomene parengtose ir šiemet patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse numatomas tikslas, kad iki 2030 metų Lietuva būtų pasiekiama tiesioginiais skrydžiais ne mažiau kaip 150 krypčių (2021 metais jų buvo 94).
„Siekiant šio tikslo, kaip minėta, buvo nustatytas tinkamiausias skrydžių skatinimo modelis – rizikos pasidalijimo partnerystė. Verslo plane šį modelį siūloma pradėti įgyvendinti nuo 2023 metų vasaros skrydžių sezono pradžios, 2023–2024 metais sudarant sutartis su oro linijų bendrovėmis dėl skrydžių vykdymo 4 tiksliniais maršrutais iš Vilniaus ir Palangos. Vienas tikslų – tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Londoną (Hitrou). Iš viso pagal parengtą verslo planą siūloma sudaryti sutartis su oro linijų bendrovėmis dėl 14 tikslinių maršrutų.
Planuota, kad šiam skrydžių skatinimo modeliui įgyvendinti 2023 metais reikės apie 5,9 mln. eurų. Tačiau kitų metų valstybės biudžete nenumačius reikalingo finansavimo, skrydžių skatinimo pagal minėtą modelį teks atsisakyti arba atidėti“, – sakė M. Skuodis.
Vien Londono Sičiui suplanuoti 2 mln. eurų
Lietuvoje šiuo metu jau veikia skrydžio į Londono Sitį skatinimo modelis.
M. Skuodis priminė, kad 2018 metais, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reglamentą dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių ir į viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ atliktos Londono krypties ekonominės ir socialinės analizės išvadas, nustatyta, kad tiesioginių skrydžių maršrutas Vilniaus oro uostas – Londono Sičio oro uostas yra gyvybiškai svarbus šalies ekonominei ir socialinei plėtrai ir kad viešųjų reguliarių oro susisiekimo paslaugų teikimą šiuo maršrutu finansuos Ūkio (dabar Ekonomikos ir inovacijų) ministerija iš Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos lėšų.
„Vežėjas buvo atrinktas pagal PSO modelį, t. y. siekiant nustatyti pareigą teikti viešąsias reguliaraus susisiekimo oru paslaugas nerentabiliu maršrutu, kuris yra gyvybiškai svarbus regiono ekonominei ir socialinei plėtrai.
Atrinkus vežėją – oro linijų bendrovę LOT, 2019 metais su ja buvo sudaryta sutartis dėl skrydžio iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą vykdymo ketverius metus, oro vežėjui LOT mokant kompensaciją.
Iš viso 2019–2023 metais išmokamos kompensacijos dydis negali viršyti maksimalios sutartyje nurodytos sumos. Taip siekiama paremti šios krypties plėtrą tol, kol pasiekus tam tikrą orlaivio užimtumo lygį, parama būtų nebereikalinga, nes skrydis taptų komerciškai atsiperkančiu.
Sutartis su LOT turėtų pasibaigti 2023 m. balandžio pabaigoje, tačiau vyksta konsultacijos dėl galimybės ją pratęsti 5 mėnesių laikotarpiui, taip kompensuojant paslaugų teikimo pagal sutartį sustabdymą COVID-19 pandemijos metu“, – sakė jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai „Delfi“ įvardijo, kad kitų metų biudžete šiai paslaugai suplanuoti 2 mln. eurų.
„Tačiau kiek tiksliai gaus vežėjas yra konfidenciali informacija ir pagal sutartinius įsipareigojimus ji nėra viešinama. Išmokėta suma priklausys nuo šio maršruto vykdymo finansinių rezultatų“, – sakė jie.
Pateiktame komentare dar aiškinama, kad siekiant pritraukti daugiau užsienio investicijų bei turistų, o taip pat skatinti Lietuvos eksportą bei verslo santykius su kitomis valstybėmis, tiesioginiai skrydžiai į pagrindinius Europos oro uostus Lietuvai yra labai svarbūs.
„Todėl matome naujų tiesioginių krypčių reikalingumą ir naudą Lietuvos ekonomikai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skrydžių į Londono Sitį sutartis galioja nuo 2019 m. Oro vežėjas, po kiekvieno ketvirčio pabaigos, pateikia Lietuvos Oro uostams mokėjimo prašymą, kuriame nurodo kompensacijos sumą, ir detalią informaciją apie vykdytus skrydžius. Lietuvos oro uostai įvertina gautą mokėjimo prašymą ir jį pateikia ministerijai. Kompensuojamos išlaidos, patirtos teikiant paslaugą, atsižvelgiant į gautas pajamas ir pelną. Kompensacijos dydis – konfidenciali informacija. Ministerija mano, kad skrydžiai į šį Londono oro uostą pasiteisina ir yra naudingi Lietuvai“, – rašoma atsakyme.
Paaiškino skirtumą
Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas taip pat sakė, kad šis maršrutų skatinimo programos projektas yra skirtas didinti šalies pasiekiamumą, atsižvelgiant tiek į atvykstamojo turizmo, tiek verslo bei užsienio investuotojų poreikius.
„Reikia pabrėžti, kad papildomos valstybės investicijos į pasiekiamumo oru gerinimą bei kitų suinteresuotų šalių įsitraukimas yra gyvybiškai svarbūs faktoriai šiam projektui. Vis dėlto konkrečių maršrutų ir valstybės biudžeto investicijų poreikio jiems skatinti šiame etape dar konkrečiai negalėtume įvardinti. Tai priklausytų nuo derybų su oro bendrovėmis, kurios vėlesniuose etapuose išreikštų norą dalyvauti šioje skatinimo programoje.
Vis dėlto, galima teigti, kad didžioji dalis skatinamų maršrutų ateityje turėtų jungti Lietuvą su didžiaisiais Europos aviacijos centrais, kurie dažniausiai patys savaime kaip lokacijos yra svarbūs ne tik investicijų pritraukimui, nes juose koncentruojasi nemažai didesnių pasaulinių kompanijų, investicijų valdytojų, tačiau jie svarbūs ir kaip tarpinė stotelė, kuri įgalintų pasiekti platesnį spektrą kitų krypčių, dar labiau išplėstų netiesioginių maršrutų tinklą“, – sakė jis.
A. Stikliūnas taip pat plačiau paaiškino, kuo skiriasi dabartinis Londono Sičio maršruto ir planuojamas skatinimo modeliai.
„Susisiekimo ministerija inicijavo ir kartu su Lietuvos oro uostais bei išorės konsultantais, kitais partneriais pradėjo naują projektą, kurio tikslas – parengti strategiją šalies pasiekiamumo oru gerinimui. Atlikus studiją, buvo pasiūlytas rizikos su oro bendrove pasidalijimo modelis (angl.: MEOP).
Modelio esmė – dalintis krypties operavimo rizika tarp oro uosto ir oro bendrovės, Lietuvai tiesiogiai investuojant į šaliai strategiškai svarbią skrydžių kryptį, atsižvelgiant į skrydžių dažnumą, tvarkaraštį, pasiūlytų vietų sk. ir kitus elementus. Vienas esminių kriterijų šiam modeliui – investicija turi atsipirkti tiek oro uostui, tiek ir oro bendrovei per 10 metų maksimalų terminą.
Rizikos pasidalinimas šiuo atveju reiškia, kad, tarkime, jei tam tikra kryptis yra nepopuliari ir sulaukia mažiau keleivių nei reikėtų komerciniam krypties atsiperkamumui – dalis neužpildytų vietų ir tam tikrų skrydžio mokesčių būtų kompensuojama iš numatytos valstybės biudžeto sumos, tačiau kompensuojami būtų ne visi nuostoliai – dalis jų turėtų būti prisiimami pačios maršrutą vykdančios bendrovės.
Tuo metu kalbant apie dabar vykdomą Londono Sičio maršruto paramos mechanizmą, visa rizika prisiimama valstybės, nes būtent valstybės biudžeto pinigais kompensuojamos visos oro bendrovės išlaidos, kurių nepadengia generuojama komercinė (reali) maršruto nauda“, – sakė jis.
Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos oro uostų vykdytas tarptautinis atviro konkurso skrydžių strateginėmis kryptimis vykdymo verslo plano parengimo pirkimas įvyko šių metų pradžioje.
Jame dalyvavo dvi įmonės „Informa Markets“, pasiūliusi 262 tūkst. eurų ir gavusi 67,75 kainos ir kokybės santykio vertinimą, bei „KRSI Advisory“ iš Estijos, pasiūliusi 474 991 euro kainą ir gavusi 48,03 kainos ir kokybės santykio vertinimą.
Pirkimas įvyko be pretenzijų ar ieškinių teismui. Su „Informa Markets“ sudarius 262 tūkst. eurų sutartį, ji dar pasitelkė subrangovus JK įmones „York Aviation“ ir „Harkus Parker“ bei George'ą Peretzą iš „Monckton Chambers“.
