Ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį žurnalistams sakė, kad ministrų kabinetas mokestį svarstys kitą savaitę.Planuojama, kad mokestis įsigalios jau kitų metų pradžioje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad į biudžetą būtų surenkama 29 mln. eurų per metus.
„Pinigų švaistymas“
„Čia yra šnipštas, pinigų švaistymas“, – apie tokį mokestį laidoje „DELFI diena“ sakė Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.
Paklaustas, kaip vertina šį projektą, jis tikino, kad galima pastebėti labai daug klaidų ir netikėtumų.
„Tikiuosi, kad galutinis planas bus toli nuo to, kaip jis atrodo dabar. Yra daug neaiškumų, juodraštinis variantas dar su niekuo nederintas. Norėčiau, kad būtų labiau suderinta. Vienas iš neaiškumų – registruojant automobilį, turėsime mokėti tą mokestį.
Logiška būtų susimokėti „Regitroje“. Jeigu „Regitroje“ penkis kartus registruoji tą patį automobilį, negi paskui tuos penkis kartus mokėsi? Pagal šį projektą, tai skamba būtent taip, kitaip sakant, kad kiekvieną kartą bus apmokestinamas. Kitas dalykas, tas pats dyzelio diskriminavimas, kad dvigubai daugiau už benzininį. Jeigu jau žiūrėtume į taršą, tai tie dyzeliniai tikrai ne daugiau teršia“, – DELFI sakė V.Baršys.
Vertina teigiamai, bet įžvelgia klaidų
Tuo tarpu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas projektą vertina teigiamai, nors, kaip pats sako, klaidų taip pat įžvelgia.
„Aš šį mokesčių projektą vertinu pakankamai teigiamai. Suprantu, kad buvo išgirstos rekomendacijos, kas buvo siūloma. Visgi labiau pritarčiau, kad atsirado diferenciacija dyzelino ir benzino. Jeigu jūsų dyzelinė mašina bus pakankamai nauja, tai ji nebus apmokestinama. Tai problema išsisprendžia. Dėl proporcijų, žinoma, galima diskutuoti.
Pasaulio praktikoje yra matoma, kad žmogus, įsigijęs automobilį, labiausiai domisi jo kaina, o ne tuo, kiek kainuos jį eksploatuoti. Šio įstatymo tikslas yra keisti žmonių elgesį, kad žmonės pagalvotų, ar verta pirkti taršesnį, ar mažiau taršų automobilį. Jeigu perki taršesnį – tai susimokėk. Manau, kad tas registracijos mokestis yra pakankamai logiškai sudėliotas. Žinoma, yra klaidų, kai kur suvelti skaičiai, bet į šį projektą žiūriu pakankamai teigiamai“, – laidoje „DELFI diena“ sakė jis.
Nori, kad pirkėjas žinotų, kiek reiks mokėti
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė aiškino, jog dar bus svarstoma ir diskutuojama, kaip turėtų atrodyti galutinis variantas.
„Dabar tas projektas yra pateiktas diskusijoms. Jis dar nėra patvirtintas Vyriausybėje, jis tikrai koreguosis. Kaip matome, yra netikslumų, kuriuos bus galima taisyti. O tada svarstysime galutinį variantą. Čia yra ne automobilių mokestis, čia yra registracijos mokestis, kurį sumokama registruojant, priklausomai nuo automobilio taršos.
Vienas svarbiausių klausimų: kodėl mokestis skaičiuojamas pagal kažkokias iš anksto žinomas formules, o ne realiu patikrinimu per techninę apžiūrą.
„Mes pasižiūrime, kodėl automobiliai dyzeliniais varikliais apmokestinami daugiau ir skaičiuojamas dvigubas koeficientas, tai kalbame apie kietąsias daleles ir azoto oksidą. Čia ne vien tik klimato kaitos proceso stabdymo aspektas, bet ir sveikatos klausimai. Vilniaus miesto gyventojų amžiaus vidurkis yra 6-7 metais trumpesnis. Kitas aspektas yra tas, kad pirkėjas žinotų, kad jis turi susimokėti už labiau taršų automobilį ir pamąstytų, ar iš tikrųjų reikia tokių galingais variklaiias automobilių“, – sakė V.Vingrienė.
Neaišku, kur panaudos lėšas
T.Povilausko nuomone, vis dar nėra pakankamai paaiškinama, kur bus panaudojamos lėšos, gautos iš šio mokesčio.
„Kadangi didžioji dalis surinktų lėšų eitų į klimato kaitos programos finansavimą, aš sutinku, kad tai turėtų būti ne tik surinkti pinigai į valstybės biudžetą ir išleidžiami pensijoms, vaiko pinigams, bet yra tiksliniai pinigai, kurie skirti mažinti aplinkosaugines problemas Lietuvoje. Norėtųsi, kad būtų aiškiau paaiškinama, kur tos lėšos būtų panaudojamos“, – sakė ekonomistas.
Jam replikavo V.Baršys, sakydamas, kad daugelis dalykų skamba visiškai nelogiškai.
„Nežinau, kur nukeliaus pinigai už šį mokestį, bet mes baudžiame tuos, kurie uždirba mažiausiai, ir padedame kažkam įsigyti elektromobilį. Skamba keistokai. Jeigu tuos kelis elektromobilius finansuosime senų bobučių automobiliais, kuriais važiuojama pamelžti karvių, tai nelogiškai skamba“, – sakė jis.
Vyras taip pat pabrėžė nemanatis, kad toks mokestis kaip nors pakeis lietuvių įpročius.
„Nemanau, kad bus kažkoks didelis šuolis. Tiesiog žmonės rečiau keis automobilį, važiuos tol, kol kojos neišlįs pro dugną. Kiekvienas registravimas pabrangins tą procedūrą“, – laidoje sakė jis.
DELFI primena, kad už dyzelinį automobilį mokestį reikės mokėti tada, kai automobilio išmetamas CO2 kiekis kilometrui viršys 116 gramų, o benzinu ir dujomis varomų automobilių – 130 gramų.
Mažiausias mokestis dyzeliniam automobiliui, kai CO2 emisija bus 116-130 gramų kilometrui, sieks 80 eurų. Mažiausias mokestis benzinu ir dujomis varomiems automobiliams siektų atitinkamai 40 ir 36 eurus, kai išmetimai būtų 131-140 gramų CO2 kilometrui.
Mokestis būtų mokamas nuo 2020-ųjų sausio 1 d.
Maksimalus mokestis – kuomet automobilis išmeta daugiau nei 350 gramų CO2 kilometrui – siektų 1,4 tūkst. eurų dyzeliniams automobiliams, 590 eurų benzinu ir 531 eurą – dujomis varomiems automobiliams.
Mokesčio dydis bus apskaičiuojamas pagal Kelių transporto priemonių registre įregistruoto automobilio išmetamą CO2 kiekį ir degalų rūšį. Jei registre nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti CO2 emisijas, jos bus skaičiuojamos pagal papildomas įstatymu patvirtintas formules.
Šiose formulėse, skaičiuojant vienam kilometrui išmetamą CO2 kiekį, bus atsižvelgiama į didžiausią benzininių automobilių galią ir jų masę, o dyzelinių – tik į masę.
Mokesčio tarifai būtų indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams.
Mokestis būtų mokamas nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos, registruojant automobilį. Anksčiau buvo siūloma, kad mokestis būtų mažesnis, bet mokamas kasmet.
Numatoma, kad 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų bus skirta Klimato kaitos programai, likę 5 proc. – valstybės biudžeto reikmėms.
Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, vidutinė Europos Sąjungoje (ES) registruotų naujų lengvųjų automobilių CO2 emisija pernai siekė 120,4 gramo kilometrui. Šis rodiklis pernai augo antrus metus iš eilės.
ES yra nustačiusi, kad ši emisija iki 2021-ųjų turi nukristi iki 95 gramų kilometrui.
Pasak agentūros, vidutinės CO2 emisijos auga, nes daugėja registruojamų naujų benzinu varomų automobilių, o mažiau taršių ir elektrinių automobilių pardavimai vis dar išlieka maži.
