Estija šiuo metu yra vienintelė valstybė, netaikanti jokio automobilio mokesčio. Visose kitose ES šalyse transporto priemonių savininkams tenka mokėti kasmetinį tarifą, nustatomą, pagal automobilio taršos emisijas, arba, kaip Lietuvoje, vienkartinį įsigijimo ir registracijos mokestį. Taip pat yra šalių, taikančių abu mokesčio variantus.
Tačiau jau greitai automobilių išlaikymo kaštai augs ir Estijos vairuotojams. Šių metų balandį prisiekusi naujoji šios šalies vyriausybė automobilių taršos mokestį ketina įvesti nuo ateinančių metų liepos.
Kaip šis mokestis turėtų atrodyti, estai kol kas dar diskutuoja, tačiau šiuo metu linkstama prie minties, kad apmokestinta turėtų būti ir taršių automobilių registracija ir jų išlaikymas. Skaičiuojama, kad kasmetinis mokestis vidutiniškai siektų apie 200 eurų, o Estijos biudžetą jis kasmet papildytų maždaug 120 mln. eurų.
Į biudžetą įplauktų daugiau
Tuo metu Lietuvoje nuo 2020 m. galioja vienkartinis registracijos mokestis, kurį reikia mokėti, kai automobilis pirmą kartą registruojamas šalyje arba kai keičiasi jo valdytojas. Šis mokestis taikomas transporto priemonėms, kurių CO2 emisija viršija 130 g/km., o jo dydis priklauso nuo gamintojo deklaruotos taršos ir degalų rūšies.
Mažiausiai tenka mokėti už dujomis varomus automobilius, kurių CO2 emisija siekia 131-140 g/km – 18,21 euro. Brangiausiai, 728,46 euro, apmokestinami dyzeliniai automobiliai, kurių CO2 emisija siekia 301 g/km ir daugiau.
Lietuvos Vyriausybė praėjusiais metais pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui atsisakyti registracijos mokesčio ir vietoje jo įvesti kasmetinį taršos mokestį. Tuomet buvo skaičiuojama, kad automobilių savininkams kasmet vidutiniškai tektų mokėti apie 138 eurus, o valstybės biudžetą tai papildytų maždaug 170 mln. eurų.
Vis dėlto siūlymas keisti transporto priemonių apmokestinimo modelį nesulaukė pritarimo Seime, o prie šio klausimo grįžti nebeplanuojama.
Finansų ministerija nurodo, kad visi ekologiniai mokesčiai priklauso Aplinkos ministerijos kompetencijai, o pastarosios vadovas Simonas Gentvilas dar praėjusių metų rudenį interviu Delfi teigė, kad šioje kadencijoje taršos mokesčio projekto Aplinkos ministerija antrą kartą neteiks. Tai esą galėtų daryti Finansų ministerija.
Aplinkos ministerija Delfi patvirtino, kad ši pozicija nesikeičia, jokios diskusijos dėl galimų automobilių apmokestinimo pokyčių nebevyksta.
Šiuo metu iš automobilių registracijos mokesčio valstybė kasmet surenka apie 30 mln. eurų.
Neskatina keisti pasirinkimų
Tačiau ekspertai teigia, kad kasmetinis automobilių taršos mokestis būtų kur kas tikslingesnė priemonė, kuri ne tik labiau papildytų šalies biudžetą ir skatintų lietuvius rinktis mažiau taršias transporto priemones.
„Žinoma, kad niekas nenori mokėti, bet jei jau mokame kažkokį mokestį, tai jis privalo turėti kažkokį tikslą. Jei mūsų tikslas yra mažinti taršą, tai reikia skatinti žmones rinktis mažiau teršiančius automobilius, o registracijos mokestis to nedaro“, – Delfi teigia automobilių ekspertas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius.
Pasak jo, dabar automobilių pirkėjai susitaiko su registracijos mokesčio neišvengiamybe, tačiau jį susimoka ir pamiršta. Bet jei jie žinotų, kad piniginę keliais šimtais eurų teks paploninti kasmet, pradėtų galvoti, ar tikrai reikalingas galingas, daug degalų suvartojantis ir daug teršiantis automobilis.
„Arba tada tas registracijos mokestis turėtų būti labai didelis ir žiaurus, kad tiesiog nebeleistų žmonėms įpirkti tų taršių mašinų. Bet tai turbūt taip pat nebūtų teisinga“, – svarsto pašnekovas.
Galime prisivirti košės
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį į dar vieną neigiamą automobilių registracijos mokesčio aspektą.
„Viena vertus registracijos mokestis neskatina ar mažiau skatina į Lietuvą įvežti taršius automobilius. Kita vertus, jis įšaldo esamą situaciją, jei žmogus turi taršų automobilį, jam tampa sunkiau jį parduoti. Todėl Lietuva rizikuoja tapti Europos Sąjungos senų automobilių kapinynų, juolab dabar ir transporto priemonių paklausa kritusi, ir pirkėjų iš Rytų nebėra“, – kalba Ž. Mauricas.
Pasak jo, šiuo metų pagrindinis ES politikos akcentas yra aplinkosauga, ir tai tęsis artimiausius dešimtmečius, todėl „Lietuva rizikuoja prisivirti košės“ ir pradėti sulaukti vis daugiau kritikos dėl taršaus automobilių parko.
„Racionalesnis būtų kasmetinis mokestis, kurį būtų galima susieti su technine apžiūra ir lengvai administruoti, kai taršių transporto priemonių savininkai turėtų susimokėti daugiau“, – Delfi sako ekonomistas.
