Sovietmečiu jei kam ir pavykdavo gauti leidimą nuvykti pas artimuosius, gyvenančius gretimoje valstybėje, vos už kelių ar keliolikos kilometrų, važiuoti jie privalėdavo per Gardiną, esantį už kelių šimtų kilometrų.
Pažadai jau pabodo
Padėtis pasikeitė, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Tada atsirado galimybė pasiekti Lenkiją automobilių keliais per Lazdijų ir Kalvarijos pasienio postus bei Mockavos geležinkelio postą.
Tačiau pasienio gyventojai neprarado vilčių, kad vieną dieną pas kaimynus galės nuvažiuoti artimesniais tarpukario keliais. Jie Lenkijoje beveik visi išlikę, o Lietuvoje, pasienio ruože, užaugę miškeliais ar pievomis.
Kaip LŽ sakė pasienyje esančiame Ūdininkų kaime gyvenantis Artūras Matusevičius, nuolatiniai pažadai, kad keliai bus sutvarkyti, vietos žmonėms jau pabodo. "Ketverius metus tik ir girdime pažadus, bet realių darbų kol kas nematyti. Šiemet kelias nuo Galinių buvo pradėtas remontuoti ir tvarkyti, tačiau dabar darbai sustojo. O kelio kaip nėra, taip nėra. Kai reikia nusigauti į Lenkiją, iki kurios tėra vos keli kilometrai, esame priversti važiuoti per vieno ūkininko kiemą ir miško keliuku. Tačiau tai įmanoma tik tada, kai sausa. Jei orai subjūra, turime važiuoti per Lazdijus. Susidaro nemenkas atstumas, nes vien iš Lazdijų į Seinus - per 20 kilometrų, o mums iki rajono centro - dar vos ne tiek. Tuo metu keliu, kuris pradėtas tvarkyti, iki Punsko būtų gal tik 10 kilometrų", - guodėsi A.Matusevičius.
Užtruko formalumai
Lietuvos ir Lenkijos pasienio kelių sujungimo projektą kūrusio euroregiono "Nemunas" Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius LŽ teigė, jog pagal projektą turėjo būti atkurta 12 kelio ruožų Lazdijų, Kalvarijos ir Vilkaviškio savivaldybių teritorijose. Ilgiausias jų siekė 2 kilometrus, kiti tebuvo 200-300 metrų ilgio.
Kadangi Lenkijoje pokario metais pasienio kelių niekas nesunaikino, jie, gavus lėšų iš Europos Sąjungos fondų, atnaujinti ir pritaikyti automobilių eismui kur kas greičiau nei Lietuvoje.
Kaip didžiausią darbų trukdį G.Skamaročius įvardijo tai, kad ant kelių tąsos esantys brūzgynai ar apleistos pievos buvo priskirti valstybiniam miškų fondui, tad reikėjo keisti žemės paskirtį. Sprendimą dėl to turėjo priimti Vyriausybė. Tai užtruko beveik metus.
Pinigai išseko
"2,2 mln. eurų (7,59 mln. litų) vertės projektą rengėme dar 2005-aisiais ir galimas išlaidas skaičiavome to meto darbų kainomis. Šiemet pradėjus tiesti kelius buvo apsižiūrėta, kad kainos kur kas didesnės", - aiškino G.Skamaročius.
Jis neslėpė, jog dėl šios priežasties visiems keliams projekto lėšų neužteko.
Todėl trys keliai nebus sujungti. Lėšų jiems bandoma rasti rengiant naujus projektus. Kiti 9 keliai šiemet turėtų būti sutvarkyti. Šiuo metu 3 keliai, jungiantys po tris kaimus Lietuvoje ir Lenkijoje, jau nutiesti ir jais galima važiuoti. "Galinių-Burbiškių kelią numatyta baigti iki spalio 10 dienos, nes dar reikia įrengti upelio, kuriuo eina valstybės siena, pralaidą. Buvome numatę dėti paprastą pralaidą, tačiau valstybės sienos apsaugos pareigūnai pareikalavo, kad ji būtų tokios pat konfigūracijos, kaip ir upelio vaga, todėl darbai užtruko", - aiškino euroregiono "Nemunas" Marijampolės biuro direktorius.
