Pasak jos, su dešimtimis institucijų suderintas planas parengtas pirmą kartą.

„Neturint patvirtinto plano, sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas ir prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas. Bendrasis planas labai svarbus uosto plėtrai, jo tvirtinimo atidėjimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių uosto konkurencingumui“, – pranešime sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Uosto direkcijos laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė teigia, jog uostas privalo būti konkurencingas, kad išlaikytų krovinių srautus.

„Matome, kokius ambicingus planus kuria kaimyniniai uostai, kaip didėja laivų parametrai, todėl turime pasirūpinti, kad vienintelis šalies jūrų uostas, kuris yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, būtų konkurencingas ir neatsiliktų nuo globalių tendencijų “, – pranešime sako V. Paukštė.

Pasak Susisiekimo ministerijos, kartais klaidingai manoma, kad uosto bendrasis planas yra susijęs tik su išorinio uosto planais. Rengiant Lietuvos bendrąjį planą, atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Išorinio uosto vieta bus parinkta atlikus SPAV ir palyginus du variantus – Melnragę ir Būtingę. Tik po to bus galima nutarti, kur galėtų atsirasti išorinis uostas.

Šiuo metu yra nepakankamas uosto akvatorijos gylis, trūksta teritorijų.