„Sveikinu tokį valstybišką, neabejotinai – strateginės svarbos ministerijos sprendimą. Objektyvi analizė, faktų ir argumentų vertinimas ir jais grįstas pasirinkimas turės didžiulės įtakos ne tik Panevėžio miesto, bet ir viso regiono vystymuisi. Būtent šis projektas ir dėmesys regiono poreikiams yra veiksmais grįstos regioninės politikos pavyzdys.
Esu tikras, kad ir mes, ir Panevėžio rajono savivaldybė veikdami drauge padarysime viską, kad „Rail Baltica“ atneštų maksimalias naudas verslo aplinkai, gyventojams ir svečiams, o Panevėžio regionas taptų svarbia transeuropinės traukinių vėžės dalimi“, – pranešime sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Vakarinėje miesto dalyje įrengus tarptautinę keleivinę stotį čia bus sudarytos sąlygos kurtis smulkiam ir vidutiniam verslui, paslaugų centrams, prekybos vietoms, apgyvendinimo įstaigoms, biurams ir kitoms paslaugoms, kurios kuriasi šalia lankytojų srautų. Šalia tarptautinės keleivinės geležinkelio stoties planuojama projektuoti viešąsias erdves, laukimo zonas, papildomas rekreacines vietas ir pan. Tarptautinė stotis prisidės prie unikalių ir reikšmingų erdvių, kultūrinių objektų plėtros, prie bendro miesto ir regiono vystymosi, augimo.
„Bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis, pavyko rasti kompromisą, kuris leistų ne tik išsaugoti siaurąjį geležinkelį kaip kultūros paveldo objektą ateities kartoms, bet ir jo teritoriją panaudoti „Rail Balticos“ geležinkelio plėtrai, – Susisiekimo ministerijos pranešime sakė „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo projektų parengimo vadovas Mantas Kaušylas. – Europinę vėžę patraukus arčiau siaurojo geležinkelio būtų išsaugomi į planuojamos vėžės teritoriją patenkantys 23 pastatai Panevėžio rajone. Numatomi sprendiniai bus papildomai vertinami ir tikslinami kitame, konkretizuotų sprendinių, etape.“
Pagal patvirtintą alternatyvą netoli Berčiūnų kaimo planuojama krovininė stotis, regioninę keleivinę stotį numatyta statyti šalia Gustonių kaimo. Ten šiuo metu jau yra suplanuotas infrastruktūros priežiūros depas, krovinių terminalai, krovos ir karinės technikos aikštelės.
Tarptautine vėže keliaus ne tik šalies gyventojai, bet ir užsienio turistai, todėl šalia geležinkelio stoties planuojama įrengti autobusų terminalą, numatomos kitos ir turistams, ir gyventojams svarbios investicijos.
„Rail Baltica“ – didžiausias šio amžiaus geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Keleivinis traukinys naująja vėže skrietų 249 km/val. greičiu, krovininio greitis siektų 120 km/val. Pagal numatytą projektą daugiau nei 400 km iš Panevėžio į Taliną greitasis traukinys įveiktų per 2 val. 39 min, o kelionė į Varšuvą užtruktų apie 4 val.
„Rail Balticos“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatyta 2030 metais. Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Lietuvos teritorijoje iš viso yra numatytos trys „Rail Baltica“ tarptautinės keleivinės stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
