Pirmoji lietuvius skraidinti į Izraelį pradės Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“. Pirmasis jos skrydis atnaujintu maršrutu Vilnius – Tel Avivas įvyks jau balandžio 3 dieną, o tokius skrydžius numatoma vykdyti du kartus per savaitę.
Nuo gegužės vidurio skraidyti iš Vilniaus į Tel Avivą pradės ir Latvijos nacionalinė oro bendrovė „airBaltic“. Iš pradžių ji ketina šiuo maršrutu siūlyti 2-3 skrydžius, o nuo birželio – 4 skrydžius per savaitę.
Tiesa, „airBaltic“ nurodo, kad pasikeitus saugumo situacijai, skrydžiai į Izraelį gali ir vėl būti atšaukti.
„Keleivių, darbuotojų ir skrydžių sauga ir saugumas yra pagrindinis „airBaltic“ prioritetas. Oro bendrovė palaiko glaudžius ryšius su nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis ir yra lanksti bei pasirengusi prireikus koreguoti savo skrydžių tvarkaraštį“, – Delfi pateiktame komentare teigia latvių bendrovė.
Į klausimą, kokios tikimasi skrydžių paklausos ir koks numatomas pirmųjų į Izraelį pakilsiančių lėktuvų užimtumas, „airBaltic“ neatsakė.
Prieš mėnesį pardavinėti bilietus iš Vilniaus į Tel Avivą buvo pradėjusi ir Airijos pigių skrydžių kompanija „Ryanair“, ketinusi į Izraelio sostinę skraidyti nuo gegužės 1 d., bet netrukus šios krypties pasirinkimas iš įmonės bilietų pardavimo sistemos išnyko. Tiesa, teigiama, jog taip nutiko ne dėl saugumo Izraelyje situacijos, o dėl išaugusių mokesčių.
Kaip rašo Izraelio žiniasklaida, iki „Hamas“ išpuolio „Ryanair“ naudojosi 1-uoju tarptautinio Ben Guriono oro uosto terminalu, tačiau prasidėjus neramumams, jis buvo uždarytas, o oro bendrovėms pasiūlyta naudotis 3-iuoju terminalu. Problema ta, kad šiame terminale oro bendrovėms taikomi didesni mokesčiai, kurie „Ryanair“ pasirodė nepriimtini.
Naujienų portalas „Israel Hayom“ rašo, kad „Ryanair“ paskaičiavo, jog mokėti didesnius mokesčius neapsimoka, nes skrydžių į Izraelį paklausa dėl keliautojų baimių yra sumažėjusi. Bendrovė skrydžius į Izraelį ketina atnaujinti, kai vėl bus atidarytas 1-asis Ben Guriono oro uosto terminalas. Keleiviams, kurie jau buvo spėję įsigyti bilietus, bus išmokėtos kompensacijos arba pasiūlyta keliauti atnaujinus skrydžius, kai tai nutiks.
Kelionių organizatoriams reikia daugiau laiko
Tuo metu Lietuvos kelionių organizatoriai kol kas neskuba pardavinėti kelionių į Izraelį.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė Delfi sako, kad organizatoriai stebi situaciją ir remiasi Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis, o jos aiškiai sako, kad į Izraelį verčiau nevykti.
„Kol kas ta rekomendacija nėra pakeista, tad ir masinių kelionių ar jų planavimo nėra“, – teigia Ž. Gavelienė.
Pasak jos, iš Lietuvos į Izraelį pastaruoju metu vyksta tik pavieniai verslo keliautojai, kurie šią šalį pasiekia jungiamaisiais didžiųjų oro bendrovių skrydžiais. Dažniausiai tam pasitarnauja „Lufthansos“ skrydžiai per Frankfurtą.
Tiesa, keliones į Izraelį anksčiau siūliusios bendrovės „Kelionių akademija“ vadovas Donatas Kireilis teigia, kad Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos nėra lemiantis veiksnys, tad gali būti, jog kelionės į Izraelį šį pavasarį ar vasarą dar bus pradėtos siūlyti.
„Mums dar reikia įsivertinti saugumo situaciją, pasikalbėti su Užsienio reikalų ministerija ir su savo partneriais esančiais ten vietoje. Kai gausime tikslesnės informacijos, tuomet ir nuspręsime. Manau, kad tokie sprendimai bus daromi po kelių savaičių“, – Delfi sako D. Kireilis.
Jis pasakoja, kad nutraukus skrydžius į kokius nors pavojingus kraštus, jų atnaujinimas įprastai vyksta taip: pirmiausia skraidyti pradeda reguliarius skrydžius vykdančios oro bendrovės, jei viskas klostosi gerai, po kurio laiko prisijungia ir užsakomųjų kelionių organizatoriai.
„Kai pradeda skraidyti oro bendrovės, saugumo situacija dažniausiai mūsų netenkina tiek, kad norėtume ten siųsti keliautojus. Įprastai praktika tokia, kad praeina maždaug mėnuo, kol tą kryptį pradedame siūlyti ir mes“, – aiškina pašnekovas.
Visgi jis pažymi, kad priimdami sprendimus dėl kelionių atnaujinimo organizatoriai nebūtinai remiasi Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis, kadangi jos yra pernelyg apibendrintos ir nebūtinai atspindi realią situaciją.
„Iš dalies tos rekomendacijos svarbios, bet tik iš dalies. Nes ministerija žiūri labai konservatyviai ir rekomenduoja nevykti labai daug kur. Pavyzdžiui, jei pažiūrėsime į tokią šalį kaip Gvatemala, tai anot Užsienio ministerijos ten yra labai nesaugu. Bet iš tiesų nesaugu yra tik neturistiniuose regionuose, kurie nėra lankomi turistų.
Kai ministerija teikia rekomendacijas, tai jos apima visą šalį, o mūsų atveju reikia žiūrėti, kaip situacija atrodo tose vietose, kuriose yra lankytini objektai“, – teigia D. Kireilis.
Ministerija keliauti nerekomenduoja
Praėjusių metų spalio 7 d. „Hamas“ teroristinei grupuotei pradėjus atakas prieš Izraelį, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija paskelbė rekomendaciją nevykti į šią šalį, o esantiems Izraelyje imtis saugumo priemonių – likti viešbutyje, namuose ar kitoje saugioje vietoje, nebūti prie langų, turėti būtiniausių atsargų, išsiaiškinti artimiausios slėptuvės vietą.
„Saugumo situacija šalyje kinta labai greitai, todėl būtina nuolat sekti informaciją ir būti budriems, vadovautis vietos valdžios patarimais“, – nurodo ministerija.
Ji taip pat primygtinai rekomenduoja nevykti į tam tikras Izraelio ir Palestinos teritorijas. Šiuo metu ypač įtempta situacija yra pasienyje su Gazos ruožu, Jeruzalėje, Vakarų Krante, taip pat Izraelio šiaurėje esančiose Golano aukštumose bei pasienyje su Libanu, Jenino, Nabluso bei Hebrono regionuose Palestinoje.
Lietuvos piliečiams, esantiems Jeruzalėje, o ypač senamiestyje ir rytinėje dalyje, rekomenduojama imtis ypatingų atsargumo priemonių, turistinius objektus lankyti tik su organizuotomis ekskursijomis, atsargiai naudotis viešuoju transportu.
Rekomenduojama nesilankyti Rytų Jeruzalės rajonuose (Ras al-Amud, At-Tur/Mount of Olives, Wadi Al-Joz, Silwan ir kituose), kuriuose saugumo padėtis neprognozuojama dėl pasikartojančių riaušių su Izraelio saugumo pajėgomis.
Taip pat rekomenduojama nevykti į Gazos ruožą, susilaikyti nuo kelionių į pasienio ruožus su Sirija ir Libanu ir nevykti į Izraelio kontroliuojamas Golano aukštumas, Shebaa Farms ir Ghajjar rajonus.
