Pirmiausia svarbu žinoti, kad lėktuvo bilieto kaina yra ne vientisa, o sudaryta iš įvairių sudėtinių dalių. Šias dalis nustato ne vienas pardavėjas, o daug su kelione susijusių paslaugų tiekėjų: oro bendrovė, oro uostai, bilietus vartotojams parduodantys tarpininkai (kelionių agentūros, interneto portalai, oro bendrovių kasos).
Taigi būtent šioje daugialypėje sandaroje slypi ženklūs lėktuvo bilieto kainų svyravimai.
Kokios konkrečios sudedamosios dalys sudaro lėktuvo bilieto kainą? Viena iš pagrindinių – tai bilieto tarifas. Šį dydį nustato oro linijos kaip mokestį už pačią skrydžio paslaugą – įgulos darbą, oro navigacijos (skrydžių valdymo ir pan.) paslaugas, degalus, lėktuvo amortizaciją (nusidėvėjimą) ir pan.
Jei ši rinka nebūtų tokia konkurencinga, bilietų kainodara būtų panaši į autobusų ar traukinių. Kitaip tariant, skrydžio sąnaudos būtų tiesiog padalijamos iš vietų skaičiaus lėktuve ir kiekvienas keleivis turėtų sumokėti fiksuotą mokestį.
Tačiau aštri konkurencija oro bendroves skatina „neprisirišti“ prie fiksuotų kainų.
Mokesčiai
Kita reikšminga lėktuvo bilieto kainos dalis – tai įvairūs mokesčiai: oro uosto, kuro, bagažo. Šiuos mokesčius individualiai nustato kiekvienas oro uostas bei oro linijos.
Būtent todėl identiškas pagal visus kitus parametrus bilietas į skirtingus oro uostus tame pačiame mieste gali kainuoti labai nevienodai. Arčiau miestų centrų esantys oro uostai paprastai ima didesnius mokesčius, tad skrydis į juos kainuoja brangiau.
Šiais kainų skirtumais naudojasi ir pigių skrydžių bendrovės, siūlydamos mažesnes bilietų kainas. Pastarosios pasižymi ir įvairių papildomų mokesčių gausa: bagažo vieneto, pasirinktos vietos lėktuve rezervavimo, kreditinės kortelės ir t.t.
Kiekvienas oro uostas turi savo aptarnavimo mokestį. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto mokestis šiuo metu – 45 litai.
Kuro mokestį savarankiškai skaičiuoja oro bendrovė, o jo apskaičiavimą apibrėžia taisyklėmis. Šio mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo tuo metu rinkoje esančių kuro kainų. Pavyzdžiui, šiuo metu jos yra ženkliai padidėjusios.
Tiesa, neretai oro bendrovės dėl didelės konkurencijos prisiima išaugusias sąnaudas ant savo pečių ir kainų nedidina pelno sąskaita.
Galiausiai savo dalį bilieto kainoje turi ir pardavėjas – kelionių agentūra ar kitas tarpininkas. Tai aptarnavimo mokestis už bilieto rezervavimą ir išrašymą. Agentūros darbuotojai už šį mokestį taip pat įsipareigoja informuoti keleivį, jei skrydis yra paankstinamas arba pavėlinamas; tarpininkauti randant alternatyvų maršrutą, kai lėktuvas dėl nenumatytų priežasčių vėluoja; pasirūpinti bilieto keitimu, perrašymu, grąžinimu ir t.t.
Tokia sudėtinga bilieto kainos struktūra suteikdavo galimybę pardavėjams klaidinti pirkėjus patraukliais pasiūlymais, kurie galų gale pasirodydavo ne tokie viliojantys.
Pavyzdžiui, reklamoje būdavo nurodoma bilieto kaina be oro uosto mokesčių ir todėl ji atrodydavo kur kas mažesnė nei iš tiesų.
Painiava dėl klasių
Tačiau net ir išvardintos sudedamosios dalys nėra vieninteliai kriterijai, nuo kurių priklauso, kiek teks mokėti už lėktuvo bilietą.
Nemažai čia lemia dar vienas faktorius – bilieto klasės. Daugelis keleivių mano, kad jos yra tik dvi: verslo ir ekonominė.
Verslo klasės keleiviai sėdi atskirti nuo kitų, mėgaujasi nemokamu maistu ir gėrimais bei išskirtiniu personalo dėmesiu, be to, jie turi neribotas galimybes keisti, perrašyti, grąžinti bilietą.
Tačiau iš tiesų bilietų klasių yra daugiau. Ekonominės klasės bilietai dar skirstomi į papildomas klases. Būtent jos bilietuose žymimos raidėmis Y*, A*, B*, D*, E* ir t.t. Kiekviena oro bendrovė šį žymėjimą nustato savo nuožiūra. Pagal šias klases formuojama pagrindinė lėktuvo bilietų kainodara.
Pavyzdžiui, reaktyviniame lėktuve „Boeing 737“ yra 115 vietų. Iš jų pirmos 2 arba 3 sėdynių eilės (8-12 vietų) yra skiriamos verslo klasei, likusios skiriamos ekonominei. Ekonominė klasė suskirstoma į raidėmis pažymėtas smulkesnes klases.
Kiekviena iš jų turi piniginį tarifą ir taisykles, apibrėžiančias jo naudojimą. Tarkime neseniai reklamuotų bilietų už 181* litą klasės raidė yra P*, jo kaina – 100* Lt į vieną pusę. Šio bilieto negalima keisti ar grąžinti. Tuo tarpu kuo sąlygos keitimui ir grąžinimui palankesnės, tuo bilietai brangesni.
Būtent todėl rezervuojant ekonominės klasės bilietus anksčiau, paprastai pasiūloma mažesnė kaina, nei tą darant vėliau: pirmiausia parduodami pigiausios klasės bilietai, vėliau brangesni, paskui dar brangesni ir t.t.
Tarpininkų vaidmuo
Daug keliaujantiems tikriausiai teko pastebėti, kad identiški bilietai, parduodami skirtingų pardavėjų, taip pat gali kainuoti nevienodai. Tai lemia jau minėtas aptarnavimo mokestis, kurį savarankiškai nusistato kelionių agentūra, interneto portalas ar kitas tarpininkas.
Šiame mokestyje įskaičiuojamas tarpininko darbo sąnaudų apmokėjimas už teikiamas aukščiau išvardintas paslaugas.
Vidutinė tokio mokesčio kaina – 50 litų į vieną pusę. Šis mokestis yra būtent ta bilieto kainos dalis, kurios sąskaita tarpininkas gali vilioti pirkėjus nuolaidų akcijomis, specialiais pasiūlymais ir pan.
* skaičiai ir raidės yra išgalvoti, siekiant geriau paaiškinti bilietų klasių žymėjimo ypatumus. Bet koks sutapimas su konkrečios oro bendrovės naudojamais duomenimis yra atsitiktinis.