Vilniaus savivaldybės visuomeninio antžeminio ir požeminio transporto infrastruktūrai gerinti darbo grupės vadovas Vladimiras Avinas tikino, kad kelionė po Šveicariją tik dar labiau sustiprino norą Vilniuje nutiesti oro gondolų liniją.
Tiesa, ši transporto priemonė populiariausia kalnuose, tačiau V. Avinas tvirtino, kad pasaulyje oro gondolos diegiamos kaip alternatyvi viešojo transporto priemonė. Esą moderni linija statoma Venecijoje (Italija), Alžyre, jau veikia Portlande (JAV), o lynu tempiamą traukinį galima pamatyti daugelyje pasaulio šalių.
„Mes Šveicarijoje, Ciuriche, buvome susitikę su kompanijos, rengiančios viešojo transporto visumos koncepciją, atstovais. Pagrindinė kelionės užduotis buvo surasti normalius sprendimus ir susidaryti bendrą viziją apie Vilniaus viešojo transporto ateities koncepciją. Vilniaus trūkumas tas, kad neturime jokio specialaus transporto plano“, - atskleidė V. Avinas.
Vilniuje pridygs stulpų
Pagrindinė sistema, sužavėjusi Šveicarijoje viešėjusius V. Aviną ir bendrapartietį Audrių Butkevičių - oro gondola, pakabinta ant trijų lynų. Šie ištempti per atramas, kurios stovi kas 600-700 metrų. Atramų aukštis mieste galėtų siekti 30-40 metrų.
V.Avino preliminariais skaičiavimais, Vilniui atramų prireiks ne daugiau nei 7-10. Atramos esą miesto panoramos nesudarkytų, nes šios kuriamos kaip tam tikri architektūros elementai.
„Aišku, tai papildomai kainuoja“, - skubėjo pridurti tarybos narys.
Taip pat per atramas ištiestų lynų iš tolo beveik nesimato, o kabinos nėra gremėzdiškos. Iš viso pirmyn ir atgal keliautų apie 50 gondolų. Vienoje gondoloje tilptų apie 30 keleivių.
„Ši transporto priemonė galėtų per valandą vežti apie 7,5-8 tūkstančius keleivių į abi puses. Tai lygu didelio autobuso važinėjimui kas dvi minutes“, - tikino tarybos narys.
Privalumų esą ir daugiau. Mat priemonė ekologiška, neteršianti aplinkos, nes varoma elektra, ir ilgalaikė. Esą gondolos praktiškai nenusidėvi, tereikia kas 10-20 metų pakeisti lynus. Be to, linijos eksploatacija atsieitų perpus pigiau nei troleibusų ir autobusų parkai ir vairuotojų reikėtų kur kas mažiau.
A. Butkevičius pridūrė, kad jai įdiegti mieste nereikia tiesti naujų gatvių, kastis po žeme. Pakanka pastatyti stulpus ir išnaudoti laisvą oro zoną.
Išvaduos miestą iš grūsčių?
Preliminarus oro linijos maršrutas planuojamas nuo „Siemens arenos“, per Akropolį, Nacionalinį stadioną, „Panoramos“ prekybos centrą, Pedagoginį universitetą, „Vilniaus Vartus“, Seimą, Žaliąjį tiltą iki Karaliaus Mindaugo tilto. Šią trasą gondolos nuskrietų per 10 min.
Projekto vertė, jeigu būtų diegiama moderniausia linija, siektų 242 mln. litų.
„Mes pradėjome statyti Nacionalinį Šeškinės stadioną, kuriame tilps 30 tūkst. žiūrovų, bet problema dėl jų atvykimo ir išvykimo iš stadiono nesprendžiama. Bet ateityje jis bus svarbiu eksploatuojant stadioną. Kiek mes turėsime privežti autobusų, kad jie po renginio išvežtų visus žiūrovus?
Be to, Vilniaus centre yra nemažai didelių prekybos centrų. Pavyzdžiui, „Akropolyje“ vien darbuotojų yra apie 4 tūkstančiai ir lankytojų šiame centre kasdien apsilanko apie 40 tūkstančių. Šalia stovi „Siemens arena“, Vandens pramogų parkas. Gyventojai važiuodami iš ten vykusių renginių gaišta laiką grūstyse. Oro linija šia problemą išspręstų“, - įsitikinęs V. Avinas.
Opozicija leipsta juoku
Oranžinių dviračių ir tramvajaus idėją iškėlęs dabar vienas opozicijos lyderių Artūras Zuokas oro gondolas pavadino balandžio 1-osios pokštu ir tvirtino, kad jei šis klausimas bus pateiktas svarstyti tarybai, jis pasiūlys liberaldemokratams rimtai pasitikrinti sveikatą.
Esą keltuvai mieste - ne visuomeninis transportas, o priemonė pritaikyta tik vienai paskirčiai – aptarnauti slidininkus ir turistus kalnuotose vietovėse. Juk ir dviračio negali pavadinti visuomeniniu transportu keleiviams pervežti.
„Tai - anekdotas. Aš siūlyčiau jiems mažiau važinėti po užsienį, nes ten yra ir daugiau egzotinių transporto priemonių: Tailande naudojamas „tuk-tuk“ mini motociklas, Indijoje – rikšos, kitur keleivius nešioja kupranugariai, buivolai. Galima tada ir juos vadinti viešuoju transportu“, - atvirai iš novatoriškos liberaldemokratų idėjos tyčiojosi A. Zuokas.
Meras gina saviškius
Vilniaus meras Juozas Imbrasas piktinosi, kad modernus jo bendrapartiečių projektas susilaukia tik pajuokos. Esą šitie keltuvai taptų puikia alternatyvia transporto priemone, kuriai nereikia švaistyti brangios Vilniaus žemės.
Merą apskritai nustebino žinia, kad Šveicarijos sostinėje automobilių aikštelėms skiriama perpus mažiau ploto nei Vilniuje. Jo nuomone, ir Vilnius turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu.
“Vilniaus dienoje” taip pat skaitykite:
Dainininkės akibrokštas valdžiai.
Priešlaikinių rinkimų blefas.
Turgaus prekeiviai laukia pirkėjų antplūdžio.
