„Jau nuo gegužės mėnesio pradžios Vilnių su Lisabona ir Hamburgu „airBaltic“ kompanija sujungs tiesioginiais skrydžiais. Kitaip sakant, turėsime jungtis į tolimuosius Europos Pietus, lygiai taip pat į vieną svarbiausių Vokietijos miestų ir uostamiesčių“, – pranešė M. Skuodis.
Įvardijama, kad skrydžių kainos į Hamburgą sieks apie 50 eurų į vieną pusę, į Lisaboną – apie 150 eurų. Skrydis į Lisaboną truks apie 4,5 valandas. Pirmasis skrydis į Lisaboną įvyks gegužės 4 dieną, į Hamburgą – gegužės 2 dieną. Bilietų prekyba jau startavo.
„Kryptys patvirtina rizikos pasidalijimo modelio patrauklumą. Jos bus ilgalaikės. Investicinės sutartys, kurias pasirašė oro uostas su „airBaltic“ kompanija, yra ne vienerių ir ne kelerių metų“, – žadėjo M. Skuodis.
„airBaltic“ tinklo plėtros viceprezidentas Mantas Vrubliauskas teigė, kad skrydžiai vyks du kartus per savaitę ir vyks kiaurus metus.
Kompanija riziką dalijasi su valstybe
Naujos kryptys atvertos pagal rizikos tarp kompanijos ir Lietuvos oro uostų pasidalijimo modelį.
Tai reiškia, kad valstybė investuoja, jog skrydžiai atsirastų, o kompanija investiciją grąžins po tam tikro laiko. Kokio dydžio yra investicija, neatskleidžiama, tačiau M. Vrubliauskas nurodė, kad tai nėra subsidija.
„Modelis gana sudėtingas ir priklauso nuo konkrečių rezultatų. Prisiimame riziką tiek mes, tiek oro uostai. Abu esame suinteresuoti, kad kuo greičiau atsipirktų“, – teigė M. Vrubliauskas.
„Konkreti investicijų suma bus perskaičiuojama kiekvieną ketvirtį, priklausomai nuo rezultatų. Jei kažkurį ketvirtį pasieksime pelningumą, nebus jokios investicijos iš Lietuvos oro uostų“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie pačias kryptis jis akcentavo, kad Lisabona svarbi tuo, jog siūlo jungtis į Pietų Ameriką, Afriką ir daugelį Europos valstybių. Tuo metu Hamburgas yra vienas svarbiausių Vokietijos ekonomikos centrų, uostamiestis.
Iš viso „airBaltic“ šiuo metu siūlo 18 tiesioginių maršrutų iš Lietuvos.
Vokietija – tarp prioritetų
Savo ruožtu Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus atkreipė dėmesį, kad iki Lisabonos ir Hamburgo keleiviams anksčiau teko skristi per Varšuvą, Frankfurtą ar Amsterdamą, o nuo gegužės jas bus galima pasiekti tiesioginiu skrydžiu.
Šie du miestai taip pat patenka į sąrašą krypčių, iš kurių į Vilnių arba iš jo dažniausiai sendama su persėdimais.
Jis nurodė, kad pirmasis projektas pagal rizikos pasidalijimo modelį startavo praėjusiais metais, kompanijai LOT vykdant tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Londono Sitį.
„Planuojame, kad dar šiais metais galėtume pasiūlyti daugiau krypčių pagal šį modelį. (...) Jis padeda tiesioginius skrydžius gauti anksčiau negu jie atsirastų komercinėmis sąlygomis.
Tikėtina, kad mes tiesioginio skrydžio į Lisaboną būtume sulaukę po penkerių metų, bet dabar teikiama nauda galėsime naudotis ir dabar“, – akcentavo S. Bartkus.
Toks modelis, anot S. Bartkaus, galėtų veikti ne tik Vilniaus, bet ir Kauno bei Palangos oro uostuose.
Jis nurodė, kad prioritetai ir toliau yra pasiekti kuo daugiau Vokietijos miestų tiesioginiais skrydžiais, Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigadą.
Aktyviai dirbama ir su Ispanijos kryptimi – pasak S. Bartkaus, tikima, kad jei pavyks pasiekti tiesioginį skrydį į Barseloną, tai galėtų atverti galimybes ir dėl kitų krypčių, pavyzdžiui, Milano.
