Anot jo, „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ ar kitomis finansų institucijomis organizuoti finansavimą patiems, nelaukiant Europos Komisijos (EK) patvirtinto finansavimo.
„Lietuva turi didelį potencialą ženkliai greitinti šį projektą. Vyriausybė turi metus laiko, per kuriuos galėtų pagalvoti apie tai, kaip paspartinti Vilniaus–Kauno–Lenkijos sienos dalies statybą. Ne kartą kalbėjome su Susisiekimo ministerija, kad dėl Europos Sąjungos finansavimo specifikos, projektas gali būti vystomas nelaukiant, kol visi pinigai įkris į „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą“, – pirmadienį vz.lt tinkalaidėje teigė J. Niewierowiczius.
„Lietuvos geležinkeliai“ gali imtis inciatyvos, galbūt kartu su nacionaline plėtros agentūra ar su nauju vystymo banku organizuoti finansavimą patiems“ – pridūrė jis.
Pasak prezidento patarėjo, paruošus techninį projektą, būtų galima iš karto vykdyti statybas, nelaukiant kaimyninių šalių veiksmų ar EK sprendimų dėl pinigų išmokėjimo.
„Kai tik bus paruoštas techninis projektas, iš karto judėti su statybomis nelaukiant kaimynų, nelaukiant EK sprendimų dėl pinigų išmokėjimų, o patiems paruošti, kad statyboms iš Vilniaus į Kauną būtų organizuojamas dedikuotas finansavimas“ – sakė jis.
ELTA primena, kad „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
2014–2021 metais „Rail Baltica“ skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc. – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
