Draudimo bendrovės BTA duomenimis, autobusai ir troleibusai 2017 m. iš visų transporto priemonių pasižymėjo aukščiausiu asmens traumų rizikos faktoriumi. Statistiškai, tokio aukšto traumų ir sužalojimų rodiklio, kaip viešojo transporto priemonės, nepasiekia nei populiariausios šalyje „Volkswagen“ markės automobiliai, nei stereotipiškai rizikingais laikomi BMW.
„Pastaruoju metu stebime tam tikrą paradoksą, kuris indikuoja intensyvaus eismo nulemtas problemas viešajame transporte: žmonės susižaloja ne tik važiuodami viešuoju transportu, tačiau ir laukdami atvykstančio autobuso, troleibuso, išlipę iš jo“, – pranešime cituojamas BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Dažniausios traumos viešajame transporte yra kritimai, nulemti staigaus, netikėto stabdymo dėl kliūties ar priekyje stabdančios transporto priemonės.
Dažniausios traumos nukritus viešajame transporte: galvos, galūnių sutrenkimai ar patempimai bei minkštųjų audinių sumušimai, kaulų lūžiai. Ne mažiau rizikuojama ir įlipimo-išlipimo zonoje: čia žmones prispaudžia durys, pernai pasitaikė einančių per gatvę pėsčiųjų kliudymo atvejų, susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis. Pernai vienas autobusas nuo kelio nulėkė vien dėl labai stipraus šoninio vėjo.
Būtina prisiminti, kad eisme gali nutikti įvairių netikėtumų ir vairuotojas prieš sureaguodamas į juos neturės laiko perspėti keleivių, o pirmiausiai bandys apsisaugoti nuo susidūrimo su kliūtimi. Todėl keleiviams pravartu neužmiršti elementariausių dalykų: jei yra vietų – atsisėsti, stovint laikytis už turėklų, iš vidaus nesiremti į duris, neskubėti išlipti arba įlipti į transporto priemonę, o stotelėje atvykstančio transporto laukti saugiu atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies.
BTA statistika rodo, kad daugiausiai eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, Lietuvoje įvyksta kovo mėnesį ir tai nestebina: permainingi orai, šlapia ar apledėjusi kelio danga, lietūs ar sniegas apsunkina vairavimo sąlygas.
