Nuo šių metų kovo nemokamu viešuoju transportu galės džiaugtis Skuodo ir Joniškio rajonų savivaldybių gyventojai, metų pradžioje keleiviai nemokamai pradėti vežioti ir Kretingos bei Biržų gyventojai.
Savivaldybių, kuriose kursuoja nemokamas viešasis transportas skaičius jau siekia 18, dar seniau keleiviai už dyką imti vežioti Akmenės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Tauragės ir kitų savivaldybių gyventojai.
Miestų, kuriuose tokia tvarka galioja jau kurį laiką, atstovai Delfi tikina, kad sprendimas išties pasiteisino, nes į viešąjį transportą padėjo pritraukti gerokai daugiau keleivių, o išlaidos drastiškai neišaugo.
Populiarumas kasmet auga
Rokiškio rajono savivaldybėje viešasis transportas nemokamas jau dvejus metus. Savivaldybės vicemeras Antanas Taparauskas sako, kad tokiu sprendimu buvo siekiama kuo daugiau gyventojų paskatinti atsisakyti kasdienių kelionių nuosavais automobiliais.
Rokiškio savivaldybė skaičiuoja, kad 2021 m., kuomet už keliones viešuoju transportu dar reikėjo mokėti, vietinio susisiekimo maršrutais važiuojančių keleivių buvo 102 tūkst. 2022-aisiais šis skaičius išaugo iki 182 tūkst., o pernai tiek keleivių buvo pervežta vien per pirmąjį pusmetį.
„Toks sprendimas viršijo visus lūkesčius, todėl keleivių nemokamą pavežėjimą rajone vertiname labai teigiamai. Išaugo susidomėjimas viešojo transporto paslauga, keleivių skaičius, atsirado naujų poreikių, todėl atsižvelgdami į gyventojų ir verslo įmonių prašymus, koreguojame maršrutų trasas ir laikus, kad jie taptų patogesni dirbantiems žmonėms“, – sako Rokiškio savivaldybės vicemeras.
Pasak A. Taparausko, gyventojai dažnai kreipiasi į savivaldybę su prašymais koreguoti tam tikrus maršrutus. Tuomet tris mėnesius organizuojami bandomieji reisai, jei keleivių srautai būna pakankami, tokie maršrutai tampa nuolatiniais.
Vicemero teigimu, 2021 m. savivaldybės dotacijų suma Rokiškio autobusų parkui siekė 391 tūkst. eurų, o tai nėra daug mažiau nei kainuoja nemokamo viešojo transporto išlaikymas. 2022 m. savivaldybė tam skyrė 453 tūkst. eurų, pernykščių duomenų ji dar neturi.
Keleivių padaugėjo dvigubai
Maždaug dvigubai išaugusius keleivių srautus skaičiuoja ir Mažeikių rajono savivaldybė, kurioje sprendimas dėl nemokamo viešojo transporto buvo priimtas 2021 m. birželį. 2020 m. Mažeikių miesto autobusais keliavo beveik 82 tūkst. gyventojų, priemiestiniais – 321 tūkst. Pernai šie skaičiai atitinkamai siekė 194 tūkst. ir 603 tūkst.
„Sprendimas dėl nemokamo keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais buvo priimtas siekiant gerinti žmonių gyvenimo kokybę, mažinti transporto srautus, taršą bei triukšmą. Buvo tikimasi, kad, suteikus nemokamo visuomeninio transporto galimybę, daugiau gyventojų dažniau atsisakys nuosavų automobilių ir palaikys „žalios“ savivaldybės idėją. Skaičiai rodo, jog sprendimas pasiteisino – keleivių viešuoju transportu keliauja gerokai daugiau“, – konstatuoja Mažeikių rajono savivaldybė.
2022 m. nemokamo viešojo transporto išlaikymas šiai savivaldybei kainavo 1,06 mln. eurų, pernai suma išaugo iki 1,44 mln. eurų. Anot savivaldybės, labiausiai tai lėmė padidėjusios degalų kainos.
Nemokamą viešąjį transportą kiek daugiau nei metus siūlanti Anykščių rajono savivaldybė pernai tam skyrė 720 tūkst. eurų. Ankstesniais metais vežėjų dotacijoms, skirtoms kompensuoti įvarius lengvatinius bilietus, reikėjo maždaug 20 proc. mažiau lėšų.
Tuo metu keleivių skaičius Anykščių autobusuose, atsiradus galimybei keliauti nemokamai, pernai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo apie 40 procentų.
Išlaidos smarkiai neišaugo
Sprendimą dėl nemokamo viešojo transporto giria ir Plungės autobusų parko direktorius Gintas Orda. Pasak jo, net ir mažėjant gyventojų skaičiui savivaldybėje, autobusais važiuojančių keleivių daugėja.
„Viešuoju transportu ypač aktyviai naudojamasi darbo dienomis rytais, kai gyventojai vyksta į darbus. Vadinasi, mažiau naudojamas privatus transportas, mažiau teršiama aplinka“, – sako G. Orda.
Plungės rajono savivaldybės viešasis transportas yra nemokamas nuo 2020 m. rugpjūčio.
2019 m. iš šios savivaldybės biudžeto lengvatinių bilietų kainų kompensacijoms buvo skirta 1,06 mln. eurų. Absoliučiai nemokamo viešojo transporto išlaikymas pernai kainavo beveik 1,4 mln. eurų.
„Įvertinus infliaciją, pabrangimas tikrai nėra didelis“, – įsitikinęs Plungės autobusų parko direktorius.
Sprendimu viešąjį transportą padaryti nemokamą džiaugiasi ir Raseinių rajono savivaldybė. Ji akcentuoja, kad nors nuo 2020 m. gyventojų rajone sumažėjo daugiau kaip tūkstančių, keleivių viešajame transporte daugėja. Pavyzdžiui, per pirmąjį 2020 m. ketvirtį važiavo 8 tūkst. žmonių mieste ir 35 tūkst. žmonių priemiestyje, paskutinį praėjusių metų ketvirtį šie skaičiai atitinkamai išaugo iki 12 tūkst. ir 59 tūkst. žmonių.
„Nemokamo viešojo transporto naudą mato ir Raseinių autobusų parko administracija. Pirmiausia, keliaujantiems nebereikia gaišti laiko autobuse ieškant pinigų, o vairuotojams juos surenkant. Be to, vairuotojas kiekvieną dieną turėdavo stotyje inkasuoti surinktus pinigus ir tam gaišdavo laiką. Susitaupo laikas ir dispečerėms, kurios inkasuoja pinigus, ir nebereikia saugoti buhalterijoje kasos kasdieninių ataskaitų, todėl tikrai stipriai sumažėjo pinigų bankinės inkasacijos kaštai“, – komentuoja Raseinių savivaldybė.
Yra ir neigiamų aspektų
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis sako, kad nemokamas viešasis transportas, vertinant iš keleivių perspektyvos, atrodo patraukliai, visgi tokia sistema turi ir trūkumų.
Pasak jo, tokius sprendimus dažniausiai priima tos savivaldybės, kuriose ir taip tenka daug lėšų skirti vežėjų dotacijoms, kadangi viešuoju transportu šiaip ar taip dauguma keleivių važinėja su lengvatiniais bilietais – keliauja moksleiviai, pensininkai, kitų socialiai remtinų grupių atstovai.
„Tai jei tam, sakykim, reikia milijono, o padarius viešąjį transportą nemokamą, reikia papildomo šimto tūkstančių, tai nėra esminis skirtumas“, – Delfi kalba G. Nakutis.
Tačiau, jo teigimu, kai viešasis transportas tampa nemokamas, keleivių ima daugėti, o tai reiškia, kad tenka organizuoti daugiau reisų, įvedinėti naujus maršrutus, tad išlaidos ima augti.
„Kai atsiranda nemokamas važiavimas, to transporto, kuris yra, nebeužtenka. Tuomet reikia arba daugiau autobusų, arba didesnio reisų dažnio. Ir tada atsiranda papildomas lėšų poreikis“, – sako Keleivių vežimo asociacijos vadovas.
Be to, jis pažymi, kad nemokamas viešasis transportas daro netiesioginę neigiamą įtaką vežėjams, važinėjantiems tarp skirtingų savivaldybių. Į mokamus jų autobusus keleiviai paprasčiausiai nebesėda, nors būtų pakeliui, ir laukia, kol atvažiuos vietinė nemokama transporto priemonė.
„Taip susidaro prielaidos, kad tas tolimojo susisiekimo maršrutas gali tapti nuostolingas ir galbūt ne iš karto, gal po metų, panaikintas. Tada neliktų dalies susisiekimo. Savivaldybės turėtų ir tai įsivertinti ir pasverti“, – aiškina G. Nakutis.
Reikėtų galvoti apie patogumą
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Delfi sako nemokamo viešojo transporto idėją vertinantis gana skeptiškai. Pasak jo, reikia suprasti, kad viešasis transportas vis tiek kainuoja, tik tokiu atveju susimoka ne tie žmonės, kurie juo naudojasi, bet visi savivaldybės gyventojai. Tad dalies žmonių atžvilgiu tai nėra sąžininga.
„Be to, tokiais atvejais nėra lengva nustatyti kompensavimo mechanizmus, o ilgainiui tai gali tapti pakankamai gera dirba korupcijos apraiškoms, ypač, jei tos įmonės yra susijusios su asmenimis, kurie sprendimus priima“, – kalba ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, didesnius keleivių srautus viešajame transporto savivaldybės galėtų pasiekti ne tokiais būdais, o gerindama transporto kokybę, didindama maršrutų skaičių ir jų patogumą.
„Man tenka daug važinėti po Lietuvą dviračiu. Kartais sustoju stotelėse ir pasinagrinėju tvarkaraščius. Tai tie laikai kartais būna labai specifiniai – iš tam tikrų miestelių į rajonų centrus vyksta du ar trys autobusai per dieną“, – sako pašnekovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nereta situacija, kai rajono pakraštyje įsikūrusio miestelio gyventojams arčiau yra gretimos savivaldybės centras, tačiau autobusai į jį apskritai nevažiuoja, nes savivaldybės šioje srityje nebendradarbiauja.
Ž. Maurico teigimu, savivaldybės galėtų investuoti į sprendimus, kurie nuosavais automobiliais važinėjančius gyventojus skatintų kooperuotis.
„Jei, pavyzdžiui, vykstama į darbą, tai galbūt galėtų vykti keli asmenys. Dažnu atveju tai būtų paprasčiau ir pigiau, nes tie autobusai, pastebiu pats, neretai važinėja pustuščiai, o tai nėra efektyvu nei ekologine prasme, nei ekonomine“, – sako „Luminor“ ekonomistas.
