Proto įkrėtė ir šių metų birželį priimtas teismo sprendimas. Jis nepritarė Klaipėdos apskrities viršininko įsakymui įregistruoti Šventosios uostą su sklypu, kuris namelius kai kur netgi kirto per pusę.

Tokį įsakymą pasirašė dar buvusi apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.

Vakar priėmus sprendimą poilsio namelius palikti ramybėje, Šventosios uostas, kuriam numatyta skirti 8 hektarus sausumos, žemės praras vos kelis arus.

Kyla logiškas klausimas: kodėl dėl kelių arų valdžios institucijoms kelerius metus reikėjo rodyti ambicijas ir vilkinti Šventosios uosto atkūrimą?

Iškilo netgi reali grėsmė negauti finansavimo iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos fondų. Kol neįregistruotas uostas, negalima teikti ir paraiškos.

Prieš porą metų teigta, kad Šventosios uosto statyba kainuotų apie 150 mln. litų. Tačiau per tą laiką gerokai pakilo hidrotechninių objektų statybos kainos. Dabar pastatyti Šventosios uostą jau kainuotų apie 50 mln. litų daugiau.

Vien Šventosios uosto statybos projektų parengimas, įskaitant poveikio aplinkai dokumentą, kartografinius ir geologinius tyrimus, uosto statybos techninį projektą, kainuos apie 12 mln. litų.

Šventosios uosto atkūrimu rūpinasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Uosto taryba šios savaitės pradžioje nusprendė nerengti Šventosios uosto atkūrimo dokumentų, kol nebus patvirtintas jo žemės sklypas.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija išsiuntė raštą Palangos savivaldybei, kad kuo skubiau būtų koreguojamas Šventosios uosto detalusis planas, numatant jame naujas uosto ribas jau be "Energetiko" namelių.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją