„Po truputį taršą apmokestinti reikia (...), bet kita vertus turime galvoti ir apie tai, kad prabanga taip pat galėtų būti apmokestinama“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, mokesčio siejimas vien su tarša nėra socialiai jautrus ir „didina apmokestinimą tų visuomenės grupių, kurios stokoja lėšų“.

„Mes siūlėme derinti taršos apmokestinimą su galia, darbiniu tūriu arba automobilio verte, kas būtų jau labiau panašu į prabangos arba didesnės vertės apmokestinimą“, – sakė šalies vadovas.

„Dabar gali atsitikti taip, kad viena ranka mes ketiname siūlyti socialinės politikos priemones, kurios leis padidinti vargingai gyvenančių žmonių pajamas, kita ranka iš jų atimsime tai, ką davėme. Nematau tame labai didelės logikos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Aplinkos ministerija siūlo įvesti vienkartinį automobilių taršos mokestį ir jį tiesiogiai susieti su išmetamu anglies dvideginio kiekiu. Mokesčių dydis galėtų siekti nuo keliasdešimties eurų iki 1400 eurų. Dyzelinu varomi automobiliai būtų apmokestinami kelis kartus daugiau nei transporto priemonės su benzinu.

Ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją. Planuojama, kad mokestis įsigalios jau kitų metų pradžioje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad į biudžetą būtų surenkama 29 mln. eurų per metus.

Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių automobilių valdytojai neturės mokėti taršos mokesčio. Jį turės mokėti tie, kurie taršių transporto priemonių valdytojais bus tapę nuo 2020 metų.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (125)