Nafta pigo 37 proc., degalai Lietuvos degalinėse – 4 proc.: kur problema?

Vairuotojai degalinėse jau pilasi pigesnį kurą, artimiausiu metu kainos dar turėtų mažėti, prognozuoja bankai. Visgi, vairuotojai nepajus viso naftos kainos sumažėjimo: šiemet žaliavinės „Brent“ naftos kaina jau nukrito 37 proc., bet degalų kainos mažėja kur kas mažesniais tempais.

DELFI skelbė, kad rudenį degalų kainos smuko apie 10 ct, kas sudarė apie 2-5 proc. galutinės kainos vartotojams. Po lapkričio 27 d. naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) sprendimo nemažinti gavybos, paskelbtos geros naujienos ir Lietuvos vartotojams.

„Lietuvai – geros naujienos, panašu, kad naftos kainos stabilizuosis ties 80 JAV dol. už barelį, kas yra maždaug trečdaliu pigiau nei mes mokėjome metų pradžioje. Dėl to teigiamą įtaką pajus ne tik Lietuvos vartotojai, kuriems dėl to pigiau kainuos kuras, bet ir pasaulio ekonomika“, - geromis prognozėmis po OPEC sprendimo pasidalijo „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Visgi, vairuotojams kainos degalinėse mažėja lėtai - DNB Ekonominių tyrimų departamento Rinkų tarnybos vyresnysis analitikas Donatas Brazdžius paaiškina, kodėl.

„Benzino kainos degalinių tinkluose kol kas smuktelėjo tik apie 4 proc. Visgi kaltinti degalinių tinklų karteliniu susitarimu nereikia“, - sako jis.

Jis vardija, kad pirma, dolerio atžvilgiu krito euro vertė – dėl šios priežasties naftos kaina eurais šiemet sumažėjo vartotojui 30,6 proc. Antra, akcizo mokestis degalams yra fiksuotas ir nesikeičia priklausomai nuo degalų ar naftos kainos: mokestinė dalis litro benzino kainoje yra 1,81 Lt, t. y. 1,5 Lt akcizas plius 21 proc. PVM, tai sudaro apie 42 proc. benzino kainos. Trečia priežastis - kiekvienas naftos prekybos grandinės dalyvis siekia padengti savo sąnaudas ir uždirbti pelno. 

„Šiaurės Europoje vidutinė naftos perdirbėjų marža nuo metų pradžios išaugo nuo 7,5 iki 11,5 JAV dolerių už barelį. Šis veiksnys, mūsų vertinimu, taip pat galėjo apie 6 proc. kilstelėti kuro Lietuvoje kainą, darant prielaidą, kad maržų dinamika buvo panaši“, - kalbėjo D. Brazdžius.

Be to, pasak jo, istorinė naftos ir mažmeninio kuro kainų koreliacija rodo, kad mažmeninio kuro kaina reaguoja į naftos kainos pasikeitimus su 4 savaičių vėlavimu.

„Ši vėluojanti koreliacija reiškia gerą žinią vartotojams – jeigu naftos kaina eurais nusistovės ties ta riba, kur yra dabar, benzino kaina Lietuvoje gruodį gali mažėti dar keliais procentais iki 4,1– 4,2 Lt už litrą. Atitinkamai turėtų pigti ir dyzelinis kuras bei automobilinės dujos“, - mano D. Brazdžius.
Bankas primena, kad degalų sąnaudos sudaro 7,1 proc. vartotojų pirkimo krepšelio. Vidutinis mėnesio atlyginimas atskaičius mokesčius šiemet trečiąjį ketvirtį buvo 1 868 Lt.

„Taigi, degalų kainoms nuo metų pradžios nukritus apie 10 proc. (nuo 4,6 Lt iki 4,15 Lt už litrą), statistinis dirbantis šalies gyventojas per mėnesį sutaupys 13,3 litus. Tuo tarpu pigesnių degalų įtaka metinei infliacijai Lietuvoje šiemet gali sudaryti 0,7 proc. punkto“, - dėstė D. Brazdžius.

Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė sako, kad nuo šių metų rugsėjo vidutiniškai litras benzino ir dyzelino atpigo apie 36 centus.

„Po OPEC sprendimo didmenos kainos pradėjo šiek tiek kristi ir krenta jau keletą dienų, tai reiškia, kad ir degalinėse po kiek laiko tai atsispindės. Mažmeninėje kainoje produkto kaina sudaro apie 40 proc., tad didmenos kainai sumažėjus 10 centų, mažmenoje kaina mažėtų apie 4 proc.”, - kalbėjo D. Jokšienė.

Be to, pasak jos, kainas dar mažino įvairios akcijos, kurios papildomai degalus atpigino 4-6 centais, tad iš viso rudens mėnesiais kainos vartotojams mažėjo iki 40-42 centų už litrą.