Šiauliuose – privežantieji
Vasario pradžioje maršrutiniai mikroautobusai neišvažiavo į centrines Šiaulių miesto gatves. Mikroautobusai nuo šiol keleivius veža privežančiaisiais maršrutais. Tiesa, kol kas juos eksploatuoja savivaldybės įmonė „Busturas“.
„Išsinuomavome keletą mikroautobusų, keletą turėjome savų. Priėmėme į darbą ir daugiau vairuotojų. Jau pirmųjų darbo dienų rezultatai parodė: visi autobusai į maršrutus išvažiavo laiku, visi keleiviai nuvežti į darbus ar mokyklas, nesulaukėme nė vieno nepatenkinto keleivio skambučio“, - sako bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas.
Pasak jo, tokia situacija turėtų tęstis maždaug dvi ar tris savaites, kol paaiškės privatiems vežėjams skelbto konkurso nugalėtojas.
„Kol kas sulaukėme trijų vežėjų paraiškų dalyvauti konkurse keleiviams vežti maršrutiniais mikroautobusais. Primenu – visi privatūs mikroautobusai veš keleivius tik privežančiaisiais maršrutais, nė vienas iš jų nebedubliuos viešojo transporto trasų, transporto priemonėse galios vieningi bilietai“, - sako T. Bielinskas.
Europoje įprasta
Europos Sąjungos miestuose įprasta, jog rinkoje komerciniais pagrindais dirbančių mikroautobusų funkcija – papildyti viešojo transporto paslaugas, privežti keleivius iki pagrindinių maršrutų, o ne dubliuoti tuos, kuriais jau važinėja didieji autobusai, troleibusai ar tramvajai.
Tokia situacija civilizuotuose kraštuose susiklostė neatsitiktinai: miestų viešąjį transportą visur reguliuoja savivaldybės. Jų vadovai numato, kokio viešojo transporto reikia miestui, skelbia konkursus ateinantiems į rinką vežėjams, sudaro su jais sutartis paslaugoms teikti. Sutartyse numatomi autobusų maršrutai, grafikai, važiavimo laikas ir pan.
Miestų savivaldybės stengiasi apsaugoti vežėjus, su kuriais sudarytos sutartys dėl viešųjų paslaugų teikimo, nuo laukinės konkurencijos, tuo pačiu užsitikrindamos mažesnes jiems mokamų kompensacijų bei dotacijų sumas. Taigi mikroautobusai Europos miestuose važiuoja ten, kur pernelyg brangu ar nepatogu siųsti didelius autobusus.
„Keleivių vežimo verslas yra reguliuojamas visame civilizuotame pasaulyje. Todėl būtina reguliuoti ir rinkoje dirbančias komercinio transporto priemones. Tokia praktika numatyta ir Europos Sąjungos aktuose“, – teigia asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.
Pirmoji kregždė – Panevėžys
Pirmuoju miestu, atsisakiusiu maršrutinių mikroautobusų, tapo Panevėžys. Iš miesto gatvių jie dingo dar 2010-aisiais. Pasak Panevėžio autobusų parko – šiuo metu vienintelio keleivių vežėjo mieste – generalinio direktoriaus Rimanto Petukausko, iš miesto gatvių pasitraukus maršrutiniams mikroautobusams, vežėjų pajamos gerokai padidėjo. Nuostolius, kuriuos vežėjai patirdavo veždami keleivius, keitė pelnas.
„Iš pradžių nebuvo lengva. Dingus mikroautobusams, teko įsigyti daugiau transporto priemonių, nepatogius, morališkai pasenusius „Karosa“ ir „Ikarus“ pakeisti į modernesnius žemagrindžius autobusus. Pratęsėme kai kuriuos maršrutus, patobulinome esamus, sumažinome intervalus tarp transporto priemonių. Tai padėjo miestiečiams išvengti pereinamojo laikotarpio nepatogumų. Panevėžiečiams patogu tai, kad jiems nebereikia mokėti papildomai už važiavimą privačiais mikroautobusais – visose transporto priemonėse galioja tie patys bilietai“, - sako R. Petukauskas.
Pasak įmonės vadovo, nelikus mikroautobusų, eismas mieste tapo saugesnis. „Niekam ne paslaptis, jog mikroautobusų vairuotojai nesivargino laikytis Kelių eismo taisyklių, nevengdavo stoti ne stotelėse, net ir ten, kur tai daryti draudžia taisyklės. Reikėtų pabrėžti, jog, pasitraukus maršrutiniams mikroautobusams, daug skundų iš miestiečių nesulaukėme“, - kalba R. Petukauskas.
Klaipėdoje – bandymai įtraukti į vieningą sistemą
2012-ųjų rudenį permainų sulaukė ir Klaipėdos vežėjai mikroautobusais: dalis maršrutinių mikroautobusų buvo integruoti į bendrą miesto viešojo transporto sistemą.
Šiuo metu Klaipėdoje vieningoje sistemoje dirba keturios įmonės, privežančios keleivius mikroautobusais iki pagrindinių maršrutų.
„Keleiviams patogu tai, kad šiuose mikroautobusuose jie gali naudotis tuo pačiu bilietu, mikroautobusuose galioja ta pati nuolaidų bei lengvatų sistema kaip ir didžiuosiuose miesto autobusuose, įdiegta elektroninio bilieto sistemos įranga. Šiems vežėjams už jų teikiamas paslaugas apmokama pagal nustatytą tarifą vienam kilometrui“, - sako Všį „Klaipėdos keleivinis trasportas“ direktorius Gintaras Neniškis.
Tačiau dalis Klaipėdos maršrutinių mikroautobusų tebedirba komerciniais pagrindais, dubliuodami viešojo transporto maršrutus. Juose negalioja vieninga elektroninio bilieto sistema, keleiviai iš vairuotojo privalo įsigyti brangiau kainuojančius bilietus.
Pasak G. Neniškio, iki 2020-ųjų visi mieste dirbantys keleivių vežėjai privalės būti integruoti į vieningą bilietų sistemą. „Skirtingos transporto rūšys turi papildyti viena kitą, o ne konkuruoti tarpusavyje. Tik tokiu būdu galima sukurti darnią viešojo transporto sistemą, kuri būtų patogi ir vežėjams, ir miestiečiams“, - kalba G. Neniškis.
Permainos Kaune
Permainos laukia ir Kauno mikroautobusų. Jie išliks, tačiau maršrutų bei mikroautobusų kiekis mažės.
„Norėčiau pabrėžti, jog neketiname naikinti maršrutinių mikroautobusų. Mūsų siekis – pagerinti gyventojams teikiamos paslaugos kokybę. Šiuo metu daugelio maršrutinių taksi maršrutai dubliuojasi, transporto priemonės važiuoja nereguliariai. Konkurso, kurį paskelbėme maršrutinių mikroautobusų vežėjams, sąlygose numatyta, jog papildomi balai bus skiriami už naujas transporto priemones, taip pat vertinsime ir atitikimą ekologiniam standartui bei papildomą įrangą – kondicionierius, automatines duris, informavimo švieslentes ir pan.“, - sako Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Dalis sutarčių su maršrutiniais taksi Kaune baigiasi šią žiemą, kita dalis - artėjant vasarai. Siekiant, jog gyventojai priprastų prie pasikeitimų, maršrutinių taksi maršrutų srautai keičiami laipsniškai.
„Naikiname tik tuos maršrutinių taksi maršrutus, kurie dubliuojasi, dengia vienas kitą. Ne paslaptis, jog neretai tarp maršrutinių taksi vairuotojų vyksta tikros lenktynės dėl keleivių. Tokia situacija kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui. Be to, keleiviai skundžiasi, jog maršrutiniai taksi važiuoja nesilaikydami grafiko. Vykdydami pertvarką sieksime, jog paslauga būtų teikiama kokybiškai, o kiekvieną maršrutinį taksi bus galima stebėti realiu laiku", - teigia P. Keras.
Šiuo metu Kaune vyksta konkursas vežėjams, vešiantiems keleivius naujaisiais maršrutais, parinkti.
Vilniuje – tik vieningoje sistemoje
Iki praėjusių metų liepos Vilniuje buvo dvi atskirai funkcionuojančios viešojo transporto sistemos – maršrutinių taksi ir didžiųjų autobusų. Maršrutinių taksi maršrutų tinklas per 15 ar 20 metų formavosi stichiškai, privačios transporto priemonės daugeliu atveju dubliavo autobusų ir troleibusų maršrutus, važiuodavo tik tuo metu, kai daug keleivių.
Iš miesto gatvių privatūs vežėjai dingo praėjusių metų liepą, tarybos nariams nepritarus sprendimui įtraukti juos į vieningą viešojo transporto sistemą. Tiesa, dalis jų sugrįžo jau rudenį, tačiau veža keleivius ne dubliuodami viešojo transporto maršrutus, o privežančiaisiais maršrutais.
„Visuose privačiuose mikroautobusuose ar autobusuose dabar galioja vieningas elektroninis bilietas, už važiavimą jais galima atsiskaityti Vilniečio kortele. Manau, keleiviams patogu, kuomet nereikia už važiavimą nereikia mokėti papildomai”, - sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.
Šiuo metu privatūs vežėjai keleivius sostinėje veža ir mikroautobusais, ir didžiaisiais autobusais. Remiantis bendrovės „Vilniaus viešasis transportas” skelbto konkurso sąlygomis, privatūs vežėjai sudarė sutartis vežti keleivius numatytais maršrutais pusę metų su galimybe pratęsti jas dar tokiam pat laikotarpiui.
„Pertvarkos sostinėje rezultatai yra akivaizdūs: vieningas bilietas, terminuotieji bilietai, suteikiantys galimybę persėsti ir nemokėti už kelionę papildomai, optimizuotas maršrutų tinklas, atsirado privežantieji, pagrindiniai ir greitieji maršrutai, tokiu būdu sumažėjo savivaldybės lėšų poreikis. Kad tai teisingas kelias, patvirtina jau priimti panašūs sprendimai Panevėžyje, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Privatūs vežėjai turi dirbti vieningoje viešojo transporto sistemoje, mikroautobusai vežti keleivius ten, kur mažai keleivių ir, svarbiausia – juose privalo galioti vieninga bilietų sistema”, - sako J. Stolovickis.
