Maždaug 25 tūkst. oro keleivių strigo dėl ugnikalnio spjaudymosi

Dėl išsiveržusio Islandijos vulkano spjaudomų dulkių iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) ir į jį neatskrido maždaug 25 tūkst. keleivių, remdamasi bilietų rezervacijų ir atšauktų skrydžių duomenimis skaičiuoja Lietuvos civilinės aviacijos administracija (CAA). Tačiau kol kas nėra suskaičiuota, kiek nuostolių dėl gamtos stichijos galėjo patirti Lietuvoje skraidančios bendrovės.

Europos skrydžių bendrovė skaičiuoja per dieną prarandančios apie 200 mln. eurų (690 mln. Lt) , o įvairiuose pasaulio oro uostuose prasisklaidančio vulkaninių dulkių debesies laukia šimtai tūkstančių žmonių.

Kaip DELFI sakė CAA vadovas Kęstutis Auryla, preliminariais skaičiavimais, per penktadienį-sekmadienį iš TVOU neišskrido maždaug 12,3 tūkst. keleivių, maždaug tiek pat ir neatskrido į Vilnių.

Jo teigimu, duomenys dar gali kisti, nes rezervavę bilietus keleiviai galėjo iš anksto atsisakyti skrydžio.

„Keleiviai dabar dažniausiai dirba su aviakompanijomis, nes jos kompensuoja kelionės kainą. Pagal dabartines aplinkybes, kurios vadinamos force majeure, aviakompanijos turi pasiūlyti kitą kelionės maršrutą arba kompensuoti prarastą bilietą“, – sakė jis.

K. Aurylos teigimu, atšauktais skrydžiai turėję keliauti lietuviai į oro uostą važiuoti neprivalo. „Bendrovė, kuri perkelia ar atšaukia skrydį turi pati susisiekti su keleiviu pagal jo pateiktus duomenis ir pasiūlyti galimus variantus“, – sakė jis.

Pirmadienio rytą Lietuvos oro erdvė buvo atidaryta, tačiau daugelio Europos šalių oro uostai lėktuvų dar nepriima. 11.05 val. iš Vilniaus turėtų pakilti „airBaltic“ lėktuvas į Romą.

Nukentėjo labiau nei per Rugsėjo 11-ąją

„airBaltic“ vadovas Lietuvoje Tadas Vizgirda DELFI taip pat sakė kol kas nesuskaičiavęs, tačiau pripažįsta, kad jie bus nemaži, nes aviacijos pramonė šįkart nukentėjo labiau nei po teroro akto 2001 m. rugsėjo 11 d.

„Skaičiavimų tikrai dar neturime, tačiau akivaizdu, kad nuostolių patirs visos bendrovės, nes lėktuvai stovi, už juos reikia mokėti. Taip pat įgulos privalo atvykti, todėl išlaidos toliau generuojamos, o nevykstant reisams pajamų mažėja, nes negalime parduoti vietų į lėktuvus“, – sakė jis.

Pašnekovas taip pat sakė neturįs duomenų, kiek tiksliai keleivių negalėjo skraidinti. „Aš tik žinau vieną dalyką, kad visame tinkle mes keleivius skraidiname 80 krypčių, taigi skaičiai bus nemaži, o Latvijos oro erdvė vis dar yra uždaryta“, – kalbėjo T. Vizgirda.

Pašnekovas prognozuoja, kad ši oro krizė yra didžiausia per aviacijos istoriją.

„Ji (ši oro krizė – DELFI) savo mastu ir atšauktų reisų skaičiumi jau, manau, aplenkė Rugsėjo 11-ąją. Iki šio įvykio ši data buvo pats didžiausias sutrikdymas oro bendrovėms. Vien Europoje atšauktų skrydžių skaičius artėja prie 100 tūkst.“, – sakė jis.

DELFI primena, kad po Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių JAV oro linijų bendrovių nuostoliai siekė 30 milijardų JAV dolerių, krito jų akcijų vertės biržoje, dalis įmonių buvo atsidūrusios ant bankroto slenksčio.