„Jeigu būtų įtvirtintas reguliarus vilkiko grįžimas į registracijos šalį, natūralu, kad labiausiai nukentės periferinės ES šalys, tokios kaip Lietuva, nes jų vežėjams teks didžiausia našta. Faktiškai tai vertiname kaip laisvos rinkos ir konkurencijos pabaigą šiame sektoriuje ir su tuo nuosekliai nesutinkame derybose dėl Mobilumo paketo. Tai sakėme visada. Siekiame, kad Lietuvos vežėjų sukuriama nauda ir toliau neštų naudą Lietuvai“, - Eltai komentavo susisiekimo ministras.
ELTA primena, kad balandžio viduryje Europos Parlamentas (EP) patvirtino savo poziciją dėl Mobilumo paketo, kuriuo nustatomi reikalavimai ES vežėjams ir vairuotojams, vežantiems krovinius už savo šalies ribų.
Rinkinį sudaro trys teisės aktai: dėl vairuotojų poilsio laiko, dėl vairuotojų komandiravimo ir dėl kabotažinių pervežimų kitos ES šalies viduje. Europarlamentarai balsavo už palankesnes vairuotojų darbo užmokesčio ir poilsio laiko taisykles, trijų dienų limitą kabotažo operacijoms, taip pat veiksmingesnę vairuotojų kontrolę, sakoma EP pranešime.
Kabotažiniai pervežimai - tai transporto operacijos kitoje ES valstybėje po tarpvalstybinio krovinių pristatymo. EP siekia vietoj esamo kabotažo operacijų skaičiaus apribojimo nustatyti trijų dienų laiko apribojimą, taip pat įvesti sienos kirtimo registraciją transporto priemonių tachografais. Pasibaigus minėtam trijų dienų laikotarpiui, transporto priemonė turėtų išbūti savo registracijos šalyje bent 60 valandų, kol ja būtų leidžiama atlikti naują kabotažo operaciją.
Siekdami kovoti su „pašto dėžutės“ bendrovių naudojimu, europarlamentarai siekia įpareigoti krovinių vežimo įmones turėti „esminės apimties“ veiklą ES valstybėje, kurioje jos registruotos.
Minėtos normos turėtų galioti ir pervežimams lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, įsitikinę EP nariai.
Tuo metu komentuodamas Mobilumo paketą, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Mečislovas Atroškevičiaus sakė, kad jis labiausiai paveiktų smulkiuosius vežėjus. Didžiosios pervežimų bendrovės jau steigia filialus kitose valstybėse ir jiems tai, pasak generalinio sekretoriaus, neturėtų sukelti didelių sunkumų.
„Mažieji vežėjai bus labiausiai pažeidžiami, ir jie su šitomis problemomis tikrai nesusitvarkys“, - teigė asociacijos „Linava“ atstovas.
Jie, pasak M. Atroškevičiaus, bus priversti ieškoti naujų rinkų arba uždaryti verslą.
Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos vežėjų asociacijos atstovai, reaguodami į Mobilumo paketą ir, jų manymu, nepakankamą šalies požiūrį į logistikos sektorių, lankėsi kaimyninėje Lenkijoje, Suvalkuose, kur domėjosi verslo perkėlimo galimybėmis į tą šalį.
„Yra realių planų perkelti ten verslą, jeigu mūsų valstybė apie mus negalvos ir didins mokesčius. Jau dabar verslas Lenkijoje daug pigiau kainuoja. Mes nuvažiavome sužinoti įkainius, kaip greitai ten galima perkelti verslą, ir dabar pateiksime skaičius Seimui, lauksime jų reakcijos“, - Eltai sakė „Linavos“ prezidiumo narys Olegas Tarasovas, kuris kartu su asociacijos prezidiumo nariu Artūro Telmantu ir kitais vežėjais vyko į Lenkiją, kur susitiko su Suvalkų specialiosios ekonominės zonos specialistais, Suvalkų mokslo ir technologijų parko vadovu bei konsultacijų bendrovės specialistais, su aiškinosi situacija ten steigiant įmonę.
Išanalizavus per susitikimus gautą informaciją, konstatuota, kad neįvedus vairuotojų atlyginimų koeficiento 2 ar Europos Parlamente priimto Mobilumo paketo reikalavimų, stambesnės bendrovės, įsikūrusios kaimyninėje šalyje, galėtų sutaupyti nemažas sumas dėl mokestinės aplinkos ir kitų verslo sąlygų skirtumo. Preliminariais skaičiavimais, 40 automobilių valdanti bendrovė vien dėl draudimo sąlygų skirtumo per metus sutaupytų apie 50 tūkst. eurų.
Tuo metu 10 automobilių valdančiai bendrovei pagal dabartinę situaciją, kaip teigė vežėjų asociacija „Linava“, kurtis Lenkijoje neapsimoka, tačiau Lietuvoje įvedus atlyginimų koeficientą ar įgyvendinus Mobilumo paketo sąlygas, norint išsaugoti verslą, toks sprendimas jau būtų ekonomiškai pagrįstas.
