„Kol kas indikacijų, kad nespėsime, neturime. Bet jei taip netyčia įvyktų, tai manau, kad mūsų partneriai suprastų, nes delsimo specialaus nebuvo. Tiesiog valstybė pradeda dirbti su įstatymu dėl nacionalinio saugumo ir jo taikymas, visi tyrimai užima šiek tiek laiko. Bet pats procesas juda, išlieka valstybės interesas Rengę atstatyti ir atstatyti kuo greičiau, ir kad santykiai su kaimyninėmis valstybėmis dėl to tiktai gerėtų“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė R. Masiulis.

Jis sakė nemanantis, kad Lietuvai nepavyktų Rengės ruožo atstatyti iki 2020 metų.

„Pirma, turi būti bloga intencija, o iš Lietuvos blogos intencijos nėra. Kol kas procesas yra sustojęs, nes yra vertinama, kaip elgtis su pirmos vietos nugalėtoju. Konkursas įvykęs, bet anksčiau komisijai kilo klausimų dėl nugalėtojo nacionalinio saugumo intereso atžvilgiu, tad papildomai renkama medžiaga, analizuojama situacija, kaip elgtis šiuo atveju“, - kalbėjo R. Masiulis.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui, kuriuo geležinkelio ruožas iš Mažeikių į Latvijos pusėje esančią Rengę nebelaikomas svarbiu nacionaliniam saugumui. Ministrų kabinetas savo nutarimu pakeitė Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą.

„Šiuo klausimu numatome, ką laikome kaip strateginę, kritinę infrastruktūrą Lietuvoje. Pats negaliu dalyvauti šiame sprendime, nes mes turėtume pripažinti, kad viena iš geležinkelių infrastruktūros dalių, kuri susijusi su ES šalimis, į tą apibrėžimą papultų dabartinis konkursas dėl Rengės. Priėmus šį sprendimą gali būti, kad konkurso laimėtojais bus pripažinta įmonė. Siekdamas išvengti interesų konflikto su ta įmone, aš negaliu balsuoti ir pristatyti šio klausimo“, - posėdyje sakė R. Masiulis, perduodamas žodį Susisiekimo ministerijos atstovui.

ELTA primena, kad Rengės geležinkelio ruožą, kaip vieną iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, dėl pavojaus eismo saugumui buvo nustota eksploatuoti 2008 metais. Nustojus jį naudoti, naftos produktų gabenimui į Latviją naudotos kitos geležinkelio jungtys. Dėl to Europos Komisija skyrė beveik 28 mln. eurų baudą Lietuvai už konkurencijos ribojimą.

Pernai vasario pradžioje „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė tarptautinį konkursą, kuriuo siekiama įsigyti geležinkelio kelių remonto paslaugas visoje Lietuvoje. Į šio konkurso apimtį pateko ir Rengės ruožo atstatymo darbai. Buvo žadama darbus baigti iki 2019 metų pabaigos. Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, atlikusi tyrimą, pateikė išvadą, kad sandoris su konkurso laimėtoja, grupės „Skinest Rail“ bendrove „Skinest Baltija“ neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Pernai rugpjūtį paskelbtame konkurse geriausią pasiūlymą pagal kainą „Skinest Rail“ valdoma bendrovė „Vitras-S“, tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija dėl to dar nepateikusi savo išvadų. Taigi trečiadienio Vyriausybės posėdis gali paspartinti sutarties pasirašymą.

Geležinkelių paslaugų bendrovė „Skinest Rail“ pernai rugpjūtį pareiškė pretenzijas dėl galimo Estijos ir Lietuvos Vyriausybių 1995 m. sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimo. Bendrovės pranešime buvo nurodoma, kad, ginčo nepavykus išspręsti taikiai per 6 mėnesius po pranešimo pateikimo dienos, „Skinest Rail“ pateiks ieškinį Lietuvos Respublikai Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui arba Arbitražo teismui. Vyriausybė nusprendė, kad sprendžiant kilusį ginčą dėl „Skinest Rail“ Lietuvai reiškiamų pretenzijų šaliai atstovaus Susisiekimo ministerija.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)