„Mūsų strategija yra sudaryta iš labai konkrečių penkių prioritetų. Viena iš jų yra verslo plėtra – šiaurė, pietūs ir vakarai yra mūsų koridoriai, kur iki 2027 m., galvojame, kad išaugs intermodalių krovinių srautas 38 proc. Atsiradus „Rail Baltica" jungtims, veikiančioms į Latviją, ir praplėstai jungčiai į Lenkiją, galvojame, pervežtume iki 5 mln. keleivių per metus“, – ketvirtadienį LTG strategijos „Integracija į Europą“ pristatymo metu teigė K. Šliužas.
Pasak jo, planuojama, kad iki 2027 m. gabenamų krovinių kiekis išaugs 19 proc., keleivių – 29 proc. Tikimasi, kad pelnas prieš palūkanas ir mokesčius pakils 190 proc., pajamos – 67 proc.
Toks augimas, teigia K. Šliužas, yra „Integracijos į Europą“ strategijos, į kurią taip pat patenka veiklos efektyvumo didinimas, organizacinės kultūros stiprinimas, verslo atsparumas ir tvarumas, dalis. Anot jo, siekiama vizija – tapti Lietuvos transporto sistemos stuburu ir gabenti 50 proc. visų Lietuvoje vežamų krovinių.
„Ruošdamiesi naujos strategijos įgyvendinimui nuo praėjusių metų pavasario vykdėme planą, apimantį efektyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą, diversifikaciją ir plėtrą į naujas rinkas. Taip siekėme prisitaikyti prie pasikeitusios realybės bei padėti tą padaryti LTG grupės bendrovėms. Dabar žengiame dar vieną žingsnį į priekį ir pristatome atnaujintą strategiją, kuria jau vadovaujasi visa įmonių grupė“, – sako jis.
Anot K. Šliužo, tęstinis darbas penkiomis pagrindinėmis kryptimis leis užtikrinti būtinas jungtis šalies viduje ir tęsti integraciją su Europa. Taip pat, pasak jo, įgyvendinant žaliojo kurso, tikslus bus elektrifikuota linija Vilnius-Klaipėda.
„Visiška integracija į Europą, turbūt, neįmanoma be kelių dalykų. Vienas iš jų yra „Rail Baltica“ ir čia kalbame, kad iki 2030 metų sukurti pagrindines jungtis į Latviją ir Lenkiją. Mes tam tikrą jungtį į Lenkiją turime, bet jos nepakanka, ją reikia praplėsti. Vilnius-Klaipėda greitoji jungtis yra svarbus prioritetas, kurį mes planuojame inicijuoti 2027 metais“, – aiškino jis.
Gerinti susisiekimui Lietuvoje ir Europoje numatyta skirti apie 5 mlrd. eurų
Tuo metu LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas teigė, kad iki 2027 metų yra numatyta 5 mlrd. eurų vertės infrastruktūros plėtimo programa, iš kurios didžioji dalis – 3,5 mlrd. eurų – skiriami susiekimui su Europa gerinti bei dukterinės įmonės Lenkijoje „LTG Cargo Polska“ plėtrai.
Pasak jo, 1,5 mlrd. eurų bus skiriama Lietuvos geležinkelių struktūros elektrifikavimui ir infrastruktūros skaitmeninimui.
„Iki 2027 metų mes turėsime virš 5 mlrd. eurų vertės programą, kurios didžiausią dalį, tai yra 3,5 mlrd., sudarys investicijos į europinę vėžę. Tą mes labai aiškiai norime akcentuoti ir didžiausia dalis toje programoje yra, aišku, „Rail Baltica“. Taip pat svarbus karinis mobilumas, kuris užima mažesnę dalį. Taip pat europinės vėžės, kurią mes šiai dienai turime, galimybių išplėtimas. Skirtingų terminalų išplėtimas. Ir, žinoma, investicijos į mūsų dukterinę įmonę Lenkijoje, kuri labai sparčiai auga“, – aiškino E. Lazauskas.
„Lietuvoje daugiausiai investuosime į elektrifikavimą, apie 800 mln. Tai apima viską, nes reikalingi ne tik bėgiai, bet ir reikalingi tiek keleiviniai, tiek krovininiai lokomotyvai, infrastruktūros skaitmeninimas ir kiti smulkesni darbeliai į kuriuos planuojama 1,5 mlrd. eurų“, – paminėjo jis.
Taip pat generalinis direktorius pabrėžia, kad LTG programa atitiks ir Lietuvos žmonių, bei valstybės poreikius, kam numatoma beveik 50 projektų.
„Atnaujinta strategija apima daugiau kaip 50 iniciatyvų ir projektų. Numatytus veiksmus įgyvendinsime dviem etapais: trumpuoju – iki 2027-ųjų, ir ilguoju – iki 2040-ųjų. Trumpuoju laikotarpiu planuojame užbaigti Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos projektą, naujų elektrinių keleivinių traukinių ir krovininių lokomotyvų pirkimą, tęsime verslo plėtrą Šiaurės ir Vakarų Europos kryptimis, gerinsime paslaugų kokybę, įgyvendinsime veiklos efektyvumo iniciatyvas“, – pažymi E. Lazauskas.
Pasak jo, bus siekiama dyzelinius traukinius pakeisti moderniais ir draugiškais aplinkai, bei galinčiais patenkinti visų keleivių, įskaitant ir neįgalius asmenis, poreikius. Atnaujinant traukos riedmenų parką, šilumvežiai bus keičiami elektriniais lokomotyvais, kurių energijos ir priežiūros sąnaudos bus apie 40 proc. mažesnės.
Ilguoju laikotarpiu, anot E. Lazausko, bus spartinamas „Rail Baltica“ projektas ir įgyvendinama „FREE Rail“ programa. Palaikymą jai jau išreiškė kitų Baltijos šalių ir Ukrainos geležinkelių atstovai.
