Primenama, kad Lietuvos oro uostų degalų tiekimo infrastruktūros (kuro bazių) Vilniaus ir Palangos oro uostuose operatoriumi 2021-ųjų antroje pusėje pradėjo dirbti kompanija „Baltjet“, kurią kaip antrinę kompaniją įsteigė konkursą laimėjusi bendrovė „Undoz Ventures Limited“, turinti patirties Rygos ir Talino oro uostuose. Minėtų kompanijų ir jų naudos gavėjų atitiktį saugumo interesams dėl gautos papildomos informacijos prašoma komisijos įvertinti ir pateikti išvadą.
Bendrovė pabrėžia, kad esamas kuro bazės operatorius degalų į bazes Vilniaus ir Palangos oro uostuose pats negabena, o tik saugo kitų patvirtintų degalų tiekėjų atvežtus degalus.
Lietuvos oro uostai teigia, kad šiuo metu siekiama patikrinti naujai gautą informaciją tiek dėl minėtų bendrovių, tiek dėl galutinių naudos gavėjų, jų galimų ryšių su kitomis kompanijomis, tiek dėl kitų pasikeitusių aplinkybių. Atsakingoms šalies institucijoms nustačius, kad investuotojo vykdoma veikla arba jo priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo bei sutarties nuostatomis, sutartis būtų nutraukiama.
Vilniaus oro uoste esanti aviacinių degalų bazė yra centrinės infrastruktūros dalis – bet koks į orlaivius tiekiamas kuras privalo būti laikomas ir išduodamas šioje infrastruktūroje, o jo parametrai – nuolat tikrinami pagal tarptautinius standartus.
Konkurso nuomos sutartyse numatyta, kad kuro bazių nuomininkas kasmet privalo investuoti į Vilniaus ir Palangos degalų saugojimo ir išdavimo infrastruktūrą.
Anot bendrovės, visas kuro bazėse esantis turtas turi būti atnaujinamas bent 2 kartus per veiklos laikotarpį. Nuomos sutartys pasirašytos dešimčiai metų. Reaktyvinių degalų JET-A1 talpa Vilniaus oro uoste siekia 4 000 kubinių metrų, Palangos oro uoste – 300 kubinių metrų, o aviacinio benzino – 25 kubiniai metrai.
