Dėl pandemijos sukeltų keliavimo ribojimų pastaruosius kelis metus patyrusi nuostolių, įmonė 2022 m. uždirbo beveik 3,2 mln. eurų pelną (2019 m. pelnas siekė 14 mln. eurų).

„Gerėjantys veiklos rezultatai patvirtina, kad mūsų vykdoma strategija atliepia situaciją ir, nepaisant reikšmingai išaugusių sąnaudų, pinigų srautus pavyko suvaldyti bei pasiekti tvarų augimą. Prie to svariai prisidėjo ir tai, kad Lietuvos oro uostų komanda gebėjo greitai reaguoti į sparčiai augančius keleivių srautus ir skrydžių skaičius, augant veiklos apimtims operatyviai atstatyti reikiamus resursus ir lygiagrečiai pradėti arba tęsti svarbiausius infrastruktūros plėtros projektus“, – sako Eglė Čiužaitė, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė.

2019-ųjų rekordų dar nepakartojo

Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, žmonių keliavimo įpročiai grįžta, bet keleivių skaičius dar nepasiekė priešpandeminio lygio, todėl ir teikiamų aviacinių paslaugų paklausa pernai išliko mažesnė nei rekordiniais 2019 metais. LTOU aviacinės veiklos pajamos 2022 m. siekė 26,5 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Nors lyginant su rekordiniais 2019 metais, kuomet šis rodiklis siekė 31,5 mln. eurų, dar fiksuojamas daugiau nei 15 proc. atsilikimas.

Užtat Lietuvos oro uostams pavyko sparčiau auginti pajamas kitame svarbiame segmente, būtent – neaviacinių paslaugų. Iš neaviacinės veiklos pernai gauta 18,1 mln. eurų pajamų (2021-aisiais jos siekė 10,2 mln. eurų, 2019-ais – 17 mln. eurų).

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo nuo 8 mln. iki 15,4 mln. eurų praėjusiais metais. Valstybės įmonė uždirbo beveik 3,2 mln. eurų grynojo pelno (2021 m. patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį). Rekordiniais 2019 m. fiksuotas 13,6 mln. eurų grynasis pelnas.

Planuose – stambūs investiciniai projektai

Artimiausiais metais tikimasi išlaikyti pajamų augimą, tačiau jis bus nuosaikesnis, kadangi Lietuvos oro vartų pajėgumai beveik išnaudoti. Siekiant juos padidinti suplanuota ir jau pradėta įgyvendinti ambicinga infrastruktūros atnaujinimo investicijų programa, kuri 2023–2025 metais pareikalaus daugiau nei 100 mln. eurų lėšų. Stambiausi artimiausių metų investiciniai projektai – Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybos, Kauno oro uosto atvykimo ir išvykimo erdvių atnaujinimas bei išplėtimas.

„Per pandemiją stambūs investiciniai projektai buvo sustabdyti, tačiau dabar, matant daug daugiau ir lokalių, ir pasaulinių aviacijos atsigavimo ženklų, jie grįžo į darbotvarkę. Šiems nacionalinės reikšmės projektams kruopščiai ir atsakingai ruošiamės, kad jie būtų įgyvendinti kokybiškai, laiku ir nesukeliant papildomų nepatogumų keleiviams“, – sako I. Kunigėlytė.

Sąnaudos gerokai ūgtelėjo

Lietuvos oro uostams iššūkių ir toliau kels sąnaudų augimas. Pernai, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, LTOU sąnaudos padidėjo daugiau nei trečdaliu. Tam įtakos turėjo ne tik nusidėvėjimas ir amortizacija, išaugusios investicijos į darbuotojus, bet ir įvairios ilgalaikio turto priežiūros, remonto bei komunalinės sąnaudos.

Pavyzdžiui, rekordiniais 2019 m., kuomet įmonės veiklos apimtys ir pajamos buvo dar didesnės, jos sąnaudos siekė 25,8 mln. eurų. Pernai šis rodiklis buvo 14 proc. didesnis ir viršijo 29 mln. eurų.

„Tiek pernai, tiek šiais metais jaučiame stiprią infliacijos įtaką sąnaudoms, paraleliai įmonė siekia didinti savo veiklos efektyvumą ir tvarumą. Visa tai turėjo įtakos tiek mūsų kainodaros pokyčiams, tiek finansiniams rezultatams prieš mokesčius“, – pastebi I. Kunigėlytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją