Kaip teigiama, veiksmų planus galimiems skirtingiems scenarijams, poveikio ir rizikų Grupei bei valstybei vertinimą LTG grindžia atlikta teisinės aplinkos ir pasaulinės trąšų rinkos analize. Analizė rodo, kad dėl trąšų gabenimo dar galėtų kreiptis kitos bendrovės, tad artimiausi mėnesiai bus itin svarbūs valstybei priimant atitinkamus sprendimus. Šią informaciją LTG pateikė ir Susisiekimo ministerijai.
Atlikta analizė rodo, kad tvariam teisiniam keliui sukurti ir trąšų tranzitui per Lietuvą visiškai sustabdyti reikalingi keli kompleksiniai žingsniai. Pirmasis – šiandieninis Vyriausybės sprendimas dėl 2018 m. sudarytos LTG ir „Belaruskalij“ sutarties.
„Esame pasiruošę vykdyti Vyriausybės priimtą nutarimą – atsižvelgdami į jį, nuo vasario 1 d. nutrauksime paslaugų teikimą „Belaruskalij“ pagal 2018 m. sudarytą sutartį. Suprantame, kad susidariusi situacija yra kompleksiška, reikalauja maksimalaus atidumo ir susitelkimo. Teikiame institucijoms reikalingą ekspertinę informaciją bei įžvalgas pagal turimas kompetencijas“, – sako LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Jis pažymi, kad artimiausias laikotarpis bus kritiškai svarbus priimant kitus aktualius sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą. Šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą dėl sutarties su „Belaruskalij“. Tačiau „Belaruskalij“ – ne vienintelė bendrovė, galinti užsakyti šio krovinio pervežimo paslaugas. Dėl jų į „LTG Cargo“ dar gali kreiptis kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus. Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinių susitarimų, kuriais esami ar potencialūs klientai gali pagrįsti prašymus gabenti baltarusiškas trąšas. Tai reiškia, kad „LTG Cargo“ turėtų turėti tvirtą teisinį pagrindą atsisakyti gabenti tokį krovinį. Taip pat baltarusiškas trąšas per Lietuvą gali pretenduoti gabenti kiti vežėjai.
Gavusi naują prašymą gabenti baltarusiškas trąšas, „LTG Cargo“ dėl to konsultuosis su valstybės institucijomis, tarp jų su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
LTG šiuo metu toliau analizuoja susiformavusią teisinę aplinką, iš skirtingų Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų bei daugiašalių susitarimų kylančias rizikas, kurios gali kilti atsisakant ateityje sudaryti susitarimus dėl baltarusiškų trąšų gabenimo, ir galimas pasekmes.
