Viltys blėsta
Prasčiausiu keliu tituluojamo Molėtų plento būklė – labai prasta, tačiau darbuotis ten niekas neskuba. Kai kurie molėtiškiai vis dar sako, jog viltis – durnių motina, tačiau kiti mano, jog pokyčių laukti reikės dar ilgai.
„Kol iš Europos pinigų nebus – jie nieko nesutvarkys. Dabar per mažai pinigų, į kišenę nėra ko įsidėti“, – teigė vyras.
Yra ir manančių, kad laukti jau nebereikėtų.
„Labai abejoju. Jau 2023-čių pabaiga“, – teigė moteris.
„Netikiu, nesutvarkys per tiek laiko“, – jai antrino kita.
Prieš 40 metų iš betono plokščių nutiestą 100 kilometrų kelią vairuotojai prakeikė jau seniai.
„Rudenį tų duobių nesimato, ten košė, tai gali ratus pamesti“, – pasakojo vyras.
„Mes turime sodybą netoli observatorijos, tai, nori nenori, dažnai važinėjame. Na, kaip per tarką važiuoji“, – dalijosi kita pašnekovė.
Tiesa, kai kurie neišvengia ir skaudesnių įvykių.
„Giminaičiams buvo, kad prakirto ratus. Čia labai skaudi tema, žinokite“, – atviravo moteris.
Pasivažinėti kritikuojamu keliu turėjo progą ir prezidentas.
„Jeigu nebus pinigų – nebus nieko, įskaitant ir šį vadinamąjį betonkelį“, – tada teigė Gitanas Nausėda.
Tačiau susisiekimo ministras, žadėjęs, kad kelias Vilnius-Utena bus sutvarkytas vėliausiai iki 2025-ųjų, jau sako, kad problema čia – ne pinigai.
„Jeigu aš atėjęs ir pradėjęs dirbti ministru, žinodamas šitą plentą, būčiau turėjęs projektą ir ką nors ant stalo, nuo ko galėtume atsispirti ir daryti, jeigu mus ribotų tik finansai – tai jau tas kelias būtų sutvarkytas“, – teigė Marius Skuodis.
Anot jo, užtruko, kol ministerija padarė ankstesnių Vyriausybių neatliktus namų darbus, tad kol kas suremontuotas tik 22-jų kilometrų ruožas nuo Vilniaus. Utenos pusėje per trejus pasistūmėta vos 2 kilometrais.
„Turime jau įvykusį pirkimą ruožui per Uteną 2-jų kilometrų sutvarkyti, jau ten turime ir rezultatus. Manau, kad artimiausiu metu turėsime ir sutartį“, – tvirtino Automobilių kelių direkcijos atstovas Remigijus Lipkevičius.
Jam antrino ir M. Skuodis.
„Utenos mieste darbų dalis yra prasidėjusi ir aš labai tikiuosi, tiesą pasakius, kad net kitą savaitę Automobilių kelių direkcija paskelbs jau rangos konkursą darbams nuo Molėtų iki Utenos“, – teigė jis.
Pažadai bus išpildyti
Kelių direkcija ruožui nuo Utenos iki Molėtų rangovą tikisi rasti iki metų pabaigos ir darbus pradėti kitąmet. Čia ketinama palikti po vieną juostą į abi puses, kaip dabar, o štai ruožas nuo Molėtų iki Vilniaus – iki galo vis dar neturi projekto. Pagal pradinį planą, kelias turėtų būti dviejų juostų į vieną pusę ir vienos į kitą. Po tam tikro atstumo juostų skaičius apsikeistų.
„Kadangi projektas yra sudėtingesnis, kelias bus platesnis, kitų metų maždaug pirmą ketvirtį turėtų būti projektas, ir jau tada mes matysime, kada galime keliauti į rangos darbus“, – teigė M. Skuodis.
Tad, ar realu, kad pažadai bus įgyvendinti?
„Planas yra įvykdyti Vyriausybės programą, ir tą ruožą iki 2025-tų metų užbaigti“, – teigė R. Lipkevičius.
„Tos datos, kurios kažkada buvo mano pristatytos – jos tikrai yra realios“, – tikino susisiekimo ministras.
Tiesa, čia kalba eina tik apie dalį kelio – nuo Utenos iki Molėtų, o nuo Molėtų iki Vilniaus kelią ištiesti dar iki 2025-ųjų būtų realu tik tuo atveju, jeigu neapribos finansai.
Prezidentas ragina ieškoti daugiau pinigų
Šiemet keliams iš valstybės biudžeto skirta apie 550 mln. eurų. Lietuvos kelių asociacija kitąmet reikalauja bent 860-ties. Daugiau kelių ieškoti ragina ir G. Nausėda.
„Nereikia važiuoti labai toli, už devynių jūrų marių, kad pamatytume, kaip sistema veikia. Šiandien, deja, mūsų kaimynams galime tik pavydėti“, – teigė prezidentas.
Anksčiau pašiepiami dėl savo kelių kokybės, dabar lenkai – geru žingsniu priekyje. Lietuva vienam valstybinio kelio kilometrui iš biudžeto skiria 12 tūkst. eurų, o, anot Lietuvos kelių asociacijos, Lenkija – 190 tūkst. eurų.
Visą reportažą rasite LNK portale:
