Per pastaruosius penkerius metus mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu.
2018 m. pradžioje lietuviai turėjo daugiau kaip 1,36 mln. automobilių, šių metų birželį jų jau buvo 1,68 mln. Beje, tai yra daugiau nei Lietuvoje yra gyventojų, apskritai turinčių teisę vairuoti. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų sausio 1 d. mūsų šalyje buvo 1,5 mln. žmonių, įgijusių B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Nors statistika rodo, kad vis daugiau lietuvių gali sau leisti įsigyti automobilį, į naujas ar apynaujas transporto priemones vis dar dairomasi palyginti retai – vidutinio šalies transporto parko amžiaus rodiklis net blogėja.
„Regitros“ duomenys rodo, kad vidutinis lengvojo automobilio amžius mūsų šalyje šių metų pradžioje siekė 16,2 metų.
Prieš penkerius metus – 2018 m. sausį – šis rodiklis buvo 14,1 metų.
Ekspertai sako, kad Lietuvos transporto parko senėjimą lemia per pastaruosius metus žymiai išaugusios naujų ir naudotų automobilių kainos, tačiau yra ir kitų priežasčių, susijusių su tam tikrais lietuvių vairuotojų įpročiais. Kai kurie atkreipia dėmesį, kad ir „Regitros“ skelbiami vidurkiai nebūtinai atspindi realią situaciją.
Daugiausia kaltės – išaugusioms kainoms
Prekybos automobiliais bendrovės „Deaals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius sako neprisimenantis, kad vidutinis Lietuvos lengvojo automobilio amžius kada būtų viršijęs 16 metų, šis rodiklis ilgus metus svyravo apie 14-15 metų.
Visgi verslininkas teigia, kad atsakymo, kodėl taip nutiko, toli ieškoti nereikia: „Užtenka pasižiūrėti į automobilių kainas, kurios per pastaruosius trejus metus augo nenormaliu tempu. O jei brangsta nauji automobiliai, tai iš paskos – ir naudoti. Lietuvos žmonių perkamoji galia tikrai taip pat neaugo.“
Pasak jo, kai kurių markių ir modelių nauji automobiliai šiuo metu kainuoja ir 30 proc. daugiau nei prieš 3 metus, o tiek pat išaugo reto lietuvio pajamos.
„Visa tai reiškia, kad jei anksčiau, pagal sukauptas lėšas ar lizingo sąlygas, žmogus galėjo sau leisti 8-9 metų amžiaus automobilį, dabar jam išeina 12-13 metų. O jei dar senuoju automobiliu pavažinėja kokius metus ilgiau, tai bendrą statistiką ir blogina“, – aiškina L. Boguševičius.
Pašnekovas taip pat pažymi, kad naujų automobilių dalis visoje Lietuvos transporto priemonių rinkoje yra pernelyg maža, kad prisidėtų prie vidutinio amžiaus rodiklio gerėjimo. Naudotų transporto rinkoje kasmet sudaroma apie 1 mln. sandorių, tuo metu naujų automobilių parduodama vos apie 50 tūkstančių.
„Jei mes parduodame vieną naują automobilį ir tris „VW Passat“ po 1 tūkst. eurų, kurių amžius yra 25 metai, tai turime 75 metus, kuriuos reikia dalyti iš keturių. Todėl tą vidurkį ir turime tokį, kokį turime“, – skaičiuoja verslininkas.
Automobilis – vis dar statuso ženklas
Visgi L. Boguševičius įsitikinęs, kad vidutinio automobilio amžiaus rodiklis galėtų pagerėti, jei lietuviai transporto priemonių apskritai turėtų mažiau ir atsakingiau jas rinktųsi.
„Labai gali būti, kad žmonės turi kažkokį seną daiktą ir jį laiko. Pavyzdžiui, perka 7 metų automobilį, o turi dar vieną 15 metų, kuris sąlyginai tvarkingas, todėl bus paliktas vaikui, kai šis po kokio pusmečio išsilaikys teises. Tokių pavyzdžių gana nemažai žinau ir asmeniškai“, – sako „Deals on Wheels“ įkūrėjas.
Pasak jo, lietuviai itin nenoriai atsisveikina su savo transporto priemonėmis, todėl neretai šeimoje atsiranda ir trys automobiliai – vyrui, žmonai ir trečias, kurio mažiausiai gaila, kelionėms į sodybą ar sodą.
„Ir reikia nepamiršti, kad mes vis dar nemokame pirkti automobilio pagal kainos ir kokybės santykį. Dar turime nemažai rytietiškų kompleksų, dėl kurių mašinas renkamės pagal ženkliuką. Labai nemaža dalis lietuvių vis tiek pirks 13 metų BMW, nors už turimus pinigus išeina 6 metų „Hyundai“, – pažymi L. Boguševičius.
Abejoja oficialia statistika
Tuo metu Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis abejoja „Regitros“ skelbiamais automobilių amžiaus vidurkiais.
„Žiūrint plika akimi, atrodo, kad lietuviai vairuoja vis naujesnius automobilius“, – teigia jis.
Be to, pašnekovas pažymi, kad ir Kauno turguje ypač senų automobilių parduodama labai mažai, dažniausiai pirkėjai renkasi 5-6 tūkst. eurų kainuojančias transporto priemones, kurių amžius siekia apie 10 metų.
V. Naujanio įspūdį patvirtina ir automobilių skelbimų portalo „Autoplius“ duomenys, rodantys, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis pirmą kartą Lietuvoje įregistruoto automobilio amžius siekė 10,4 metų ir pirmą kartą nusileido žemiau 11 metų ribos.
V. Naujanio manymu, statistiką gali iškreipti automobiliai, kuriuos įsigyja pirkėjai iš Rytų. Dažniausiai tai yra senesnės transporto priemonės, kurios mūsų šalį palieka su lietuviška registracija, todėl dar kurį laiką figūruoja „Regitros“ duomenyse.
Jis sako, kad vien Ukrainoje yra apie 100 tūkst. transporto priemonių, kurios pažymėtos lietuviškais registracijos numeriais, nors su mūsų šalimi nieko bendra nebeturi.
Visgi pašnekovas pripažįsta, kad pabloginti vidutinio amžiaus vidurkį galėjo pastaraisiais metais automobilių rinką kamavusios tiekimo problemos. Dėl jų nemaža dalis vairuotojų buvo priversti nukelti naujo automobilio įsigijimo planus ir ilgiau eksploatuoti turimas transporto priemones.
„Lietuviai ir taip ilgai laiko savo automobilius, o dabar gal tai dar užsitęsė. Bet ši problema aktuali visur. Pavyzdžiui, belgai sakydavo, kad 150 tūkst. kilometrų nuvažiavusi mašina yra nebetinkama, o dabar važiuoja ir 200 tūkst. ir 250 tūkst. kilometrų“, – dėsto V. Naujanis.
