Violetine ir juoda spalva perdažytais „Bombardier CRJ200” lėktuvais dar neseniai Europoje skraidė po 50 keleivių, tačiau nuo šiol į šiuos lėktuvus lips tik turtingi verslininkai, politikos ir pramogų pasaulio atstovai, kurių tilps iki 14. Tiesa, privačius skrydžius pradėjusios siūlyti „Klasjet“ bendrovės klientų rate lietuvių bus nedaug.

Dar nepraėjo nė mėnuo, kai labai svarbiems (angl. - VIP) klientams paslaugas siūlančios bendrovės lėktuvas nuskraidino pirmuosius klientus į Viduržemio jūros kurortą.

Bendrovės generalinis direktorius Vitalijus Kapitonovas apie pirmąjį skrydį daug detalių neatskleidžia. VIP užsakomųjų skrydžių versle konfidencialumas – vienas iš svarbiausių aspektų. Niekada neišgirsite nei kas, nei tiksliai kur skrido.

Du Kanadoje gaminti „Bombardier“ lėktuvai konvertuoti iš paprastų komercinių lėktuvų į privačius buvo prieš metus. Vietoj 50 vietų viename lėktuve įrengta 14, kitame – 10 vietų. Vienas orlaivis perdarytas Vokietijoje, kitas – JAV.

Lėktuvų salonuose be sėdimų kėdžių yra ir sofos, kurias galima išskleisti ir trumpam numigti.

V. Kapitonovas pasakoja, kad aptarnaujant labai svarbius klientus itin svarbu papildomi patogumai. Lėktuvuose įrengiami televizoriai, garso, „Playstation“ sistemos, padidinto patogumo virtuvė, kavos aparatas, krosnelė maistui gaminti. Maistas į lėktuvus keliauja ne iš įprastų orlaiviams maistą teikiančių bendrovių, bet iš restoranų.
Bombardier Challenger 850 lėktuvas

Nuo vaikystės aviacijos apsuptyje gyvenęs užsakomųjų skrydžių bendrovės vadovas teigia, kad pagrindinis „Klasjet“ klientas – pakankamai uždirbantis verslininkas, kuris sau gali leisti susimokėti už tokią paslaugą.

V. Kapitonovas paslaugų kainos neslepia. Pasak jo, kaina skaičiuojama pagal skrydžio valandas. Viena valanda skrydžio privačiu „Klasjet“ lėktuvu kainuoja 6-6,5 tūkst. eurų (20,7-22,4 tūkst. Lt). Panašiai tiek per metus vidutiniškai uždirba lietuvis.

„Mūsų skrydžiai dažniausiai dviejų tipų: korporatyviniai, kai didelės įmonės užsako skrydžius savo aukščiausio lygio vadovams, o kiti – kai patys vadovai su šeima ar draugais skraido atostogauti“, - pasakojo pašnekovas.

Ar lėktuvas laukia vietoje atostogaujančių klientų, priklauso nuo sezono. Jei tai tik kelių dienų poilsis, ar tuo metu nėra kitų užsakymų, lėktuvas pralaukia svetimame oro uoste. Jei užsakymų yra daugiau, suteikiamos paslaugos kitiems klientams ir vėliau grįžtama parskraidinti poilsiautojų.

Pasak V. Kapitonovo, tikima, kad pagrindiniai „Klasjet“ klientai bus iš Rytų Europos, Rusijos ir NVS šalių. Spėjama, kad klientai iš Lietuvos nesudarys nė 1 proc.

Paklaustas, kodėl lėktuvai bazuojami Vilniaus oro uoste, jei didžioji dalis klientų bus iš Rytų, pašnekovas teigia, kad čia lėktuvai turi pilną aptarnavimą. „Klasjet“ priklauso „Avia Solutions Group“.

„Bet ateityje yra planų bazuotis kituose Rytų Europos oro uostuose, kur paklausa yra didžiausia. Vis dėlto iki mūsų tikslinių oro uostų Maskvoje, Kijeve nėra neįveikiamų atstumų“, - pasakoja jis.

Šiuo metu „Klasjet“ turi du kapitonus iš Austrijos ir keturis antrus pilotus iš Lietuvos.

„Mėnesio pabaigoje turėsime jau keturis kapitonus“, - žada privačių skrydžių bendrovės vadovas.

Orlaivyje klientus kol kas aptarnauja viena stiuardesė – jau trejus metus privačių skrydžių bendrovėse dirbanti Inga iš Ukrainos, tačiau šiuo metu ieškoma daugiau skrydžių palydovų.

V. Kapitonovas prasitaria, kad įmonės plėtros planai ambicingi: iki 2018 m. planuojama lėktuvų parke turėti 10 orlaivių. Aviacijoje dirbantis vyras teigia, kad VIP užsakomųjų skrydžių rinka nėra tokia pažeidžiama ekonominių krizių.

„Prabangos prekės mažiausiai, tikriausiai, reaguoja į krizes, o kartais statistika net rodo, kad paklausa visai nekrinta“, - šypsosi bendrovės vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (395)