Problemos sprendimas
Imtis veiksmų dėl eilių pasienyje Latvijos valdžią pastūmėjo daugiakilometrinės sunkvežimių eilės prie įvažiavimo į Rusiją. Jos nusidriekė Terechovo ir Grebnevo PP praėjusių metų gruodį. Ypač sudėtinga situacija buvo gruodžio 19-27 d., kai Terechovo PP eilėje laukė 1 000–1 200 vilkikų, o Grebnevo PP – 300-400 vilkikų.
Situaciją pavyko išspręsti tik tuomet, kai abiejų šalių užsienio ministerijos (URM) bei pasienio ir muitinės tarnybos pasitelkė į pagalbą didesnį darbuotojų skaičių. Vis dėlto ši priemonė pasirodė esanti trumpalaikė – ji neišsprendė išspręsti eilių problemos.
Praėjusių metų pabaigoje Latvijos vidaus reikalų ministrė Linda Mūrniecė kartu su RF ambasadoriumi Latvijoje Aleksandru Vešniakovu patikrino Terechovo PP veikimą. Po šio patikrinimo įvykusiame Ministrų kabineto valstybės sekretorių posėdyje buvo pateikti pasiūlymai dėl trijų PP (Terechovo, Grebnevo ir Vientuli) pralaidumo didinimo.
URM ekspertai siūlo grįžti prie 2007–2008 m. praktikos, kai pasienyje vairuotojams būdavo išduodami specialūs numeriukai, o policija reguliavo tvarką eilėje ir lydėjo iki sienos sunkvežimius, vežančius greitai gendančius produktus.
Nuo 2008 m. lapkričio policija nebeteikė pagalbos dėl finansavimo stokos ir etatų mažinimo, be to, krovininio transporto srautai tuo metu ėmė mažėti.
Privati iniciatyva
Terechovo ir Grebnevo PP buvo pastatyti ir perduoti naudojimui 1994–1997 m., remiantis tuometine situacija ir 15 m. krovininio bei lengvojo transporto srautų prognoze.
Jau 2007 m. krovininių automobilių srautas pasiekė planuojamą 2012 m. apimtį. Dėl to pasienyje susidarė didžiulės eilės. Tai neigiamai paveikė tranzito verslą.
Prasidėjus ekonominei krizei, srautai pasienyje laikinai sumažėjo, tačiau jau 2010 m. transporto srautas per Terechovo PP padidėjo 7,7 proc., o per Grebnevo PP – 8,4 proc.
Dėl pinigų stygiaus valstybė tuo metu negalėjo imtis eilių kontrolės. Dėl šios priežasties Terechovo PP valdžia palaikė įmonės „Austrumu kravu terminālis“, kuri pasienyje teikia terminalo ir vairuotojų poilsio paslaugas, iniciatyvą, nemokamai kontroliuoti eilę ir išduoti numeriukus. Įmonė užsiėmė numeriukų išdavimu lygiai metus, bet šių metų sausio pabaigoje perdavė šią funkciją pasieniečiams.
Vykdantysis „Austrumu kravu terminālis“ direktorius Janis Ramancans, remdamasis darbo su numeriukais patirtimi, teigia, kad sistemos efektyvumą gali paliudyti tas faktas, kad „gyvos“ eilės laikais Terechovo PP per parą praeidavo 500 mašinų, o pagal talonėlius – 700.
Pinigai pritraukia pinigų
Tam, kad registravimosi eilėje sistema pradėtų veikti, būtina priimti įstatymo „Dėl valstybės sienos“ pataisas, kurios įpareigotų krovininių transporto priemonių vairuotojus registruotis prieš kertant sieną. Pataisos taip pat reikalingos įstatymui „Dėl mokesčių ir muitų“ – tam, kad būtų įteisinta mokama rezervacija internetu.
Šie pinigai padės valstybei gauti lėšų sistemai išlaikyti. Juk tam, kad nuo balandžio 1 d. pasieniečiai galėtų aprūpinti vairuotojus numeriukais, Finansų ministerija turi skirti 54 366 latų (77665,71 eurų) iš lėšų, skirtų nenumatytiems atvejams. Ateityje registracijos sistemai palaikyti Terechovo ir Grebnevo PP reikės 120 000 latų (171428,57 EUR) ir 80 000 latų (114285,71 EUR). Šie pinigai bus skiriami darbuotojų atlyginimams.
Vyriausioji Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių specialistė Kristinė Petersonė pranešė, kad nuo balandžio 1 d. pasieniečiai pradės kontroliuoti eiles pasienyje, išduodami numeriukus.
Galimybė rezervuoti vietą eilėje internetu atsiras vėliau. Šiuo metu specialistė negali įvardyti tokios galimybės atsiradimo datos, interneto svetainės pavadinimo ir rezervacijos kainos. Neoficialių šaltiniu teigimu, manoma, kad paslaugos kaina sieks apie 30 EUR.
Eilės išliks, tačiau taps virtualios
Latvijos transporto įmonių atstovai mano, kad numeriukų išdavimo sistema gali įvesti tvarką pasienyje. Bet ne daugiau – sienos kirtimo laiko ji nesutrumpins. „Jeigu muitininkai išduos numeriukus, bus mažiau bandančių važiuoti be eilės. Be eilės važiuos, kaip ir priklauso, tik tos transporto priemonės, kurios veža greitai gendančius produktus“, - sako „Solovei Transport&Logistic“ direktorius Dmitrij Kudrin. Jis taip pat pabrėžia, kad tvarkos galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu pasienyje neklestės korupcija ir atsakingi asmenys nepradės pardavinėti numeriukų, kaip jau yra buvę.
Transporto įmonės „Anikss“ direktorius Igor Anufrijev vis dėlto mano, kad eilių problema nebus išspręsta. Tiesiog užuot laukę tikroje eilėje, vairuotojai savo eilės lauks namuose. „Jeigu pasienyje stovi 100–200 vilkikų, eilėje vidutiniškai reikia laukti pusdienį. Tiek galime stovėti be jokių numeriukų“, - aiškina jis.
Privalumas, kurį suteikia išankstinės rezervacijos principas – vairuotojai galės daugiau laiko praleisti namuose, o ne sunkvežimio kabinoje, mažiau pyktis su tais, kurie stengiasi apvažiuoti „gyvąją“ eilę. „Numeriukai sukurs iliuziją, kad eilių nėra, bet juk vairuotojas gali gauti numeriuką, su kuriuo kirs sieną tik po 3 parų“, - sako jis. Sienos kirtimo greičiui įtakos turi ir muitininkų, ir vairuotojų darbas. Kuo jis būtų efektyvesnis, tuo eilės pasienyje bus mažesnės.
