Laivybos saugumui - beveik 200 mln. litų

Per dvejus paskutiniuosius metus laivybos saugumui Klaipėdos uoste užtikrinti skirta 186 mln. litų. Didesnes sumas uoste Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skiria gal tik krantinėms statyti ir rekonstruoti, penktadienį rašo dienraštis "Klaipėda".

Uosto direkcijos Laivybos kanalo tarnybos viršininkas Raimondas Daukša pateikė duomenis, kad uosto gilinimo ir rekonstrukcijos darbams, kurie tiesiogiai susiję su laivybos saugumu, 2004-2005 metais skirta per 178 mln. litų.

Į šią sumą įtraukti naujų molų statyba ir navigaciniai ženklai ant jų (iš viso 102 mln. litų), įplaukos kanalo gilinimas iki 5-osios krantinės (34,2 mln. litų), prie uosto vartų esančių laivų nuolaužų iškėlimas (sutartys pasirašytos už 12,1 mln. litų, o realiai planuojama nuolaužas iškelti už 8 mln. litų).

Per 29 mln. litų panaudota uosto laivybos kanalui gilinti iki 13 metrų ir platinti iki 150 metrų nuo 10-osios iki 115-osios krantinės. Dar kiek daugiau nei pusė milijono litų buvo skirta navigaciniams ženklams, bujoms, žibintams įvairiose uosto vietose atnaujinti.

8,7 mln. litų 2004 ir 2005 metais skirta tiesiogiai laivybos saugumui gerinti.

Dalis išlaidų buvo skirta naujoms laivybos saugumą užtikrinančioms sistemoms diegti. Priimti sprendimą diegti naujas laivybos saugumo sistemas iš dalies paskatino ir 2002 metų gruodį įvykusi avarija, kai tanklaivis "Princes Pia" netikėtai išsuko iš laivybos kanalo ribų ir užplaukė ant seklumos.

Už 1,9 mln. litų uoste įdiegtos laivų stebėjimo sistema, bangų ir srovių matavimo, meteorologinė stotys, laivų švartavimo sistema.

Taip pat prie "Klaipėdos naftos" naudojamų krantinių Uosto direkcija įrengė laivų švartavimo gerves ir šių metų gegužę pagal sutartį atidavė jas naudoti šios bendrovės švartuotojams. Iki tol sunkūs švartavimo lynai būdavo tampomi net ir gaisrinėmis mašinomis.

Dar beveik 1 mln. litų buvo skirta mobiliai kompiuterizuotai laivų vedimo įrangai įsigyti.

E-Sea Fix lagaminėlis, kurio ekrane matomos tikslios laivybos kanalo koordinatės ir vedamo laivo padėtis jame, padeda palaikyti nuolatinį ryšį su Uosto laivų eismo tarnyba. Jos pagalba galima gauti tikslius hidrometeorologinius duomenis.

Be jau minėtų įdiegtų bangų ir srovių matavimo bei meteorologinės stoties, Uosto kapitono tarnyba gauna hidrometeorologinius duomenis ir iš Klaipėdos hidrometeorologijos centro. Už tai 2004 - 2005 metais sumokėta 98 tūkst. litų.

Nors Uosto direkcija yra įsigijusi savo įrangą, tačiau Klaipėdos hidrometeorologijos centro duomenys reikalingi, nes kartu teikiamos ir prognozės plius arba minus dvidešimt centimetrų tikslumu.