Jo manymu, Lietuvos uosto plėtra - vienas sėkmingiausių ekonominių projektų per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, praradus sovietines rinkas ir krovinių apyvartai Klaipėdos uoste kritus vos ne iki 10 mln. tonų per metus, per 20 metų laikotarpį pasiektos tokios aukštumos, kad šiandien uosto turimas 35 mln. t per metus krovos grafikas yra milžiniškas indėlis į Lietuvos ekonomiką.
Prieš 10 metų Latvijos Ventspilio ir Estijos Talino uostai per metus perkraudavo po 40 mln. t, o Klaipėdos uostas - tik 20 mln. t. Šiandien jis kartu su Talinu orientuojasi į 35 mln., o Ventspilis - 25 mln. t. Pasak E. Gentvilo, visi Lenkijos uostai taip pat kuklesni už Lietuvos uostą.
"Žemai lenkiu galvą prieš strategus, konstravusius tokį funkcionalų ir pasiteisinusį Klaipėdos uosto modelį ir, žinoma, prieš savo pirmtakus", - sako dabartinis Klaipėdos uosto vadovas.
Beje, jo nuomone, naują išorinį modernų uostą reikia statyti optimaliu laiku ir tik naujiems kroviniams. Pasak E. Gentvilo, "būtų tiesiog tragedija, jeigu mes kad ir 2020-aisiais pastatytume naują uostą neturėdami naujų krovinių - didžiulė tikimybė, kad vietoj dabartinio uosto liktų dykynė alkaniems šunims vaikščioti, todėl daryti tokias investicijas per anksti būtų nusikaltimas".
