Turint omenyje, kad XIX amžiuje gylis Klaipėdos uoste buvo tik 6 m, o dabar jis siekia 14,5 m ir uostas jau gali priimti laivus, kurių grimzlė 13,4 metro, pokyčiai įspūdingi. 2012-2013-ieji Klaipėdos uostui buvo istoriniai metai - įgyvendintas visų laikų didžiausias gilinimo ir platinimo darbų projektas. Jo vertė - beveik 129 mln. litų, iš jų 84 mln. litų - Europos Sąjungos lėšos.
Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbų konkursą, kuriame dalyvavo net 6 kompanijos, laimėjo didelę gilinimo darbų patirtį turinti Nyderlandų kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV".
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovo Vidmanto Paukštės, džiugu, kad didžiausios apimties projektas - iškasta apie 4,5 mln. kub. m. grunto, ko dar niekada nebuvo padaryta per visą uosto istoriją, - įvykdytas laiku.
Įgyvendinant šį projektą laivybos kanalas Klaipėdos uoste buvo paplatintas nuo 125 iki 150 metrų - po 12,5 m iš abiejų pusių. Dabar gylis nuo 10 iki 105 krantinės yra 14,5 m. Visame uoste, išskyrus Malkų įlanką, galima priimti laivus, kurių grimzlė - 13 m.
"Dabar laivams bus erdviau, pakankamas gylis, tad, be abejo, jie galės plaukti saugiau", - sakė Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos viršininkas-vyriausiasis locmanas Rimvydas Eitutis.
Be visų kitų teigiamų aspektų, atlikti gilinimo darbai leis įvesti Klaipėdos uoste dvipusį didesnių laivų eismą. Beliko tik atitinkamai pakoreguoti laivybos taisykles.
R. Eitučio teigimu, tam tikri apribojimai, žinoma, išliks, tačiau laivai iki 200 m ilgio be vargo galės prasilenkti laivybos kanale. Tam, kad didieji laivai galėtų priplaukti ir prie krantinių, Uosto direkcija pradėjo rengti kitų gilinimo darbų techninius projektus, planuojama dar šiemet suspėti atlikti šiuos darbus.
