„Lietuvos kelių“ vadovas Rimvydas Gradauskas teigia, kad asociacija, neapsikentusi konkurencijos pažeidimų, birželį kreipėsi į EK dėl neteisėtos valstybės pagalbos ir rinkos monopolizavimo.

„Be jokio viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros valstybės įmonei „Kelių priežiūra“ buvo suteikta monopolinė teisė teikti valstybinių kelių priežiūros paslaugas. Be jokio viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros „Kelių priežiūra“ buvo skirti ir 79 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Be to, toks, valstybės remiamas verslas eina į konkurencingas rinkas, išstumdamas įmones, kurios tokios paramos ir privilegijų neturi“, – pranešime spaudai teigė R. Gradauskas.

Pasak jo, ministerija priėmė sprendimus, kuriais buvo pažeistos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos, draudžiančios rinkos monopolizavimą ir neteisėtą valstybės pagalbą.

Konkurencijos taryba nėra gavusi skundo dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos „Kelių priežiūrai“, todėl negali pasakyti, ar iš tiesų įmonei buvo suteikta tokia pagalba, teigia tarybos pareigūnai.

„Valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama, tik jeigu tenkina bendrosios išimties sąlygas arba iš anksto pranešus Europos Komisijai ir gavus iš jos pritarimą. Priešingu atveju teikiama valstybės pagalba būtų laikoma neteisėta ir, Europos Komisijai pripažinus jos nesuderinamumą su bendrąja rinka, gali būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis“, – komentare BNS sakė Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė.

Pasak asociacijai atstovaujančio advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokato Mariaus Juonio, valdžios sprendimai monopolizavo valstybinių kelių priežiūros rinką – su „Kelių priežiūra“ be jokio konkurso sudaryta sutartis, jai perduoti druskos sandėliai, karjerai, todėl kiti rinkos dalyviai negali konkuruoti.

„Siekdama pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, valstybė privalėjo išlaikyti šią infrastruktūrą atvirą, tai yra sudaryti galimybę ja naudotis bet kuriam kelių priežiūros paslaugų konkursą laimėjusiam subjektui“, – teigia M. Juonys.

Be to, anot jo, konkurencijos iškraipymai perkeliami ir į kitas rinkas, pavyzdžiui, kelių statybos ir vietinės reikšmės kelių priežiūros, kur darbai iki šiol perkami viešųjų pirkimų būdu. „Kelių priežiūra“ čia konkuruoja su privačiomis įmonėmis, naudodama už valstybės lėšas įsigytą įrangą, iš valstybės gautus smėlio karjerus ir kitus resursus.

„Tokios paramos negaunantis privatus sektorius objektyviai negali konkuruoti lygiais pagrindais“, - teigia teisininkas.

Pasak asociacijos, reformos metu nebuvo sukurtas nepriklausomas reguliatorius ar kažkoks kitas mechanizmas, kuris leistų atriboti valstybės kaip rinkos dalyvio ir valstybės kaip užsakovės interesus.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)