O. Martenso teigimu, priimti tokį sprendimą jį paskatinę asmeninės priežastys, rašoma pranešime spaudai.
„Darbas Lietuvos oro uostų komandoje suteikė neįkainojamos profesinės patirties ir galimybę įgyvendinti projektus, svarbius visos šalies mastu. Todėl nusprendžiau, kad po sėkmingai pasiektų tikslų atėjo metas pokyčiams“, – cituojamas O. Martensas.
Nuo 2016 m. lapkričio Vilniaus oro uosto direktoriaus pareigas ėjęs O. Martensas prisidėjo įgyvendinant užsibrėžtus ambicingus sostinės oro vartų tikslus ir sutelkiant bei nuolat motyvuojant profesionalią aviacijos ekspertų komandą. Be to, nuo 2017 m. spalio jam buvo patikėta ir laikinojo Kauno oro uosto vadovo kėdė.
Bene didžiausiu O. Martenso nuopelnu yra laikoma sėkmingai ir sklandžiai 2017 m. vasarą atlikta kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija Vilniaus oro uoste.
Padėką už profesinį indėlį tobulinant procesus Vilniaus ir Kauno oro uostuose bei auginant įmonės kultūrą išreiškė ir Lietuvos oro uostų direktorius Marius Gelžinis.
Iš savo pareigų pasitraukus O. Martensui, Vilniaus oro uostui laikinai vadovaus Justinas Stepšys, šiuo metu einantis Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus vadovo pareigas. Laikinojo Kauno oro uosto direktoriaus postas atiteks šių oro vartų Operacijų skyriaus vadovui Tomui Urbonui.
Laikinąjį vadovą šiuo metu turi ir Palangos oro uostas. Po jam vadovavusio M. Gelžinio paskyrimo į Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus vietą, šias pareigas laikinai pradėjo eiti Algirdas Makulavičius, iki šiol vadovavęs Palangos oro uosto Operacijų skyriui.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 65 reguliariosiomis kryptimis į 56 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
