S.Dariaus ir S.Girėno oro uostas – vienas seniausių veikiančių aerodromų Europoje, jis buvo atidarytas 1915 metais.
Detaliajame plane yra nurodyta, kad jo paskirtis yra visuomeninė-rekreacinė, tačiau vakar aptarinėjant oro uosto perspektyvas pasigirdo kalbų, jog dalį teritorijos būtų galima panaudoti kitiems tikslams.
Kauno tarybos narys Gediminas Petrauskas svarstė, kad oro uosto plotą būtų galima kiek sumažinti, o laisvuose žemės sklypuose statyti gyvenamuosius namus. Miesto politikams tokių minčių kilo paaiškėjus, kad dalis oro uosto teritorijoje esančių patalpų nuomojama įvairioms įmonėms ir jomis oreiviai nesinaudoja, rašo „Lietuvos rytas“.
Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas bei Kauno aeroklubo vadovas Algimantas Žentelis įsitikinęs, kad statyti gyvenamuosius namus šioje teritorijoje būtų didžiulė klaida.
Apklausų metu išaiškėjo, kad dabar tiktai 5 procentams Aleksoto rajono gyventojų trukdo lėktuvų keliamas triukšmas. Didelį oro uosto plotą jis aiškino būtinybe išlaikyti tinkamą triukšmo saugos zoną.
A.Žentelio teigimu, Kaune dar yra daug laisvų žemės sklypų, kuriuose galima statyti daugiaaukščius namus nekenkiant aviacijos sportui.
Aeroklubo vadovas mano, kad į S.Dariaus ir S.Girėno oro uostą iš Fredos rajono būtų visai tikslinga perkelti šalies karinių oro pajėgų gelbėjimo tarnybą, išplėsti aviacijos muziejų, pasiūlyti kitokių pramogų.
Prieškario metais iš Kauno oro uosto lėktuvai skraidė į Maskvą, tuometinį Leningradą, Karaliaučių, Berlyną, Rygą, Palangą, rašo „lietuvos rytas“.
